Pereiti prie turinio

Vindzoras (Anglija)

Koordinatės: 51°29′0″ š. pl. 0°36′0″ v. ilg. / 51.48333°š. pl. 0.60000°r. ilg. / 51.48333; 0.60000 (Vindzoras (Anglija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vindzoras
angl. Windsor
Vindzoro tiltas Vindzoro mieste, tolumoje Vindzoro pilis
Vindzoras
Vindzoras
51°29′0″ š. pl. 0°36′0″ v. ilg. / 51.48333°š. pl. 0.60000°r. ilg. / 51.48333; 0.60000 (Vindzoras (Anglija))
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Anglija Anglija
Grafystė Berkšyras
Gyventojų (2001) 26 885
Vikiteka Vindzoras

Vindzoras (angl. Windsor) – miestas Jungtinėje Karalystėje, pietų Anglijoje, Berkšyro grafystėje, tiesiai į pietus nuo Temzės upės. Nuo Londono centro nutolęs apie 34 km į vakarus.

Vos apie 3 km į pietus yra Senojo Vindzoro kaimas, kuris prieš 300 metų buvo tai, kas dabar vadinama Vindzoru; praeity dabartinis miestas vadintas Naujuoju Vindzoru tam, kad būtų galima atskirti jį nuo senojo. Mieste stovi žymi Vindzoro pilis, viena iš Britų karališkosios šeimos oficialių rezidencijų.

Dėl vietovėje esančių apie anglosaksus bylojančių įrodymų, tikėtina, kad vietovėje jau buvo įsikurta dar prieš viduramžių pilies pastatymą.[1]

Vindzoras pirmą kartą paminėtas Anglosaksų kronikoje. Pavadinimas kilo iš sen. anglų kalbos žodžio Windles-ore 'gervė prie upės kranto'.[2][3] Vindzoro pilį po 1066 m. normanų Anglijos užkariavimo[4] pastatė Vilhelmas I Užkariautojas. Kažkur po 1086 m., greičiausiai valdant Henrikui I, karališkoji šeima persikėlė į naujai pastatytą pilį. XII a. Vindzoras plėtėsi, dėl to susikūrė Naujasis Vindzoras (buvo pastatyta parapijos bažnyčia, turgaus aikštė, raupsuotuojų ligoninė). Maždaug tuo pat metu pilis buvo perstatyta į akmeninę, nutiestas Vindzoro tiltas.

Vindzoras ir Vindzoro pilis priešais Temzę, 1895 m.

Naujasis Vindzoras viduramžiais buvo didis miestas, vienas turtingiausių šalyje. Suklestėjo iš glaudžių ryšių su karališkąja šeima. 1348 m. siautusi Juodoji mirtis ypatingai didelės žalos miesteliui nepridarė. XV a. tapo piligrimystės centru.

Prabėgus apie dešimčiai metų po reformacijos miestelį užklupo stagnacija. Ankstyvieji šiuolaikiniai laikai išryškino didžiulį kontrastą tarp viduramžius primenančio miestelio vaizdo ir modernėjančios Europos. XVI ir XVII a. Vindzoras garsėjo skurdumu, prastai išgrįstomis gatvėmis ir prastu apgyvendinimo lygiu.

Vindzoras atsigavo valdant karalienei Viktorijai, kuomet miestas buvo perstatytas iš pamatų nugriovus didžiąją dalį senamiesčio, ir tapo Britų imperijos centru.

  1. South S.R., The Book of Windsor, Barracuda Books, 1977. ISBN 0-86023-038-4
  2. „The Online Etymology Dictionary“. Etymonline.com. Nuoroda tikrinta 2012-02-03.
  3. „A Brief History of Windsor“. Thamesweb.co.uk. Nuoroda tikrinta 2012-02-03.}
  4. Mackworth-Young, p.6.