Vindhjos kalnai

Vindhjos kalnai
Mandu slėnis, Madhja Pradešas
Žemynas	Azija
Šalys	Indija
Aukščiausias taškas	881 m
Koordinatės	23°28′ š. pl. 79°44′ r. ilg.
Uolienos	vulkaninės, kvarcitas, smiltainis

Vindhjos kalnai (angl. Vindhya Range, Vindhyas, hind. विन्ध्याचल शृंखला, विन्‍ध्य, IAST: Vindhyācal śr̥ṃkhalā, Vindhya) – kalnai vidurio Indijoje, Indostano pusiasalio šiaurėje. Sudaro kalnagūbrių, kalvagūbrių, kalvynų, plokščiakalnių virtinė, skersai kertanti Indostaną rytų–vakarų kryptimi. Vindhjos ribas apibrėžti sudėtinga, Vindhjos pavadinimas dažnai naudojamas sinonimiškai su Šatpuros kalnų pavadinimu (istoriškai Vindhja vadinta visa kalnuota sritis tarp Indo-Gangos žemumos šiaurėje ir Dekano plokščiakalnio pietuose). Paprastai dabar Vindhja vadinamos kalvos ir skardžiai, besidriekiantys pagal Narmados upę. Vakarinis masyvo galas yra ties Gudžarato ir Radžasthano sienų sankirta; toliau kalnai eina į šiaurės rytus Madhja Pradešo ir Utar Pradešo valstijomis.

Kalnai sudaryti iš vulkaninių uolienų, smiltainio, kvarcito. Viršūnės pailgos, erodavusios. Šiauriniai šlaitai lėkšti, pietiniai – statūs. Būdingas aukštis – 300–650 m, aukščiausia vieta – 881 m (kitur – 752 m). Šlaitus dengia musoniniai miškai.

Vindhjos kalnai istoriškai ir kultūriškai svarbūs Indijoje. Jie tradiciškai sudarė pietinę indoarijų paplitimo ribą. „Mahabharatoje“, „Puranose“ Vindhja aprašoma kaip pietinė Arjavartos riba, už kurios gyvena nišadhai ir kiti mlečchos. Vindhjos kalnais vedama riba tarp indoarijų apgyvendintos Šiaurės Indijos (Hindustano) ir dravidiškos Pietų Indijos. Epuose šie kalnai aprašomi kaip apgyvendinti demonų, siaubūnų, laikomi Kali buveine. Vindhja podraug su Himalajais minima Indijos himne.