Vilniaus Žalgirio stadionas
54°41′36″š. pl. 25°17′25″r. ilg. / 54.6933°š. pl. 25.2903°r. ilg.
Kitos reikšmės – Žalgirio stadionas (reikšmės).
| Vilniaus „Žalgirio“ stadionas | |
|---|---|
| |
| Vieta | Vilnius |
| Atidarytas | 1922 m., 1950 m. |
| Uždarytas | 2011 m. |
| Nugriautas | 2016 m. liepos 7 d. |
| Savininkas | „Hanner“ |
| Paviršius | Žolė |
| Talpa | 15 030 vietų (iš jų 6 530 sėdimų) |
Žalgirio stadionas (iki II pasaulinio karo Piromonto stadionas, 1948–1961 m. Respublikinis stadionas, Centrinis stadionas, Spartako stadionas, nuo 1962 m. Vilniaus centrinis Žalgirio stadionas, LTSR Valstybinis stadionas) – buvęs didžiausias Lietuvos stadionas, daugiafunkcis stadionas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone. Atidarytas XX a. tarpukariu, nugriautas XXI a. pradžioje, dabar išlikęs vienas stadiono stulpas.
Iki 2011 m. Vilniaus „Žalgirio“, iki 2008 m. FC Vilnius, 2007 m. Visagino „Intero“, 2011 m. REO Vilnius komandų namų aikštė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1831 m. dabartinio „Žalgirio“ stadiono vietoje buvo žydų kapinės (veikusios XVI–XIX a.), kuriose buvo palaidotas Vilniaus Gaonas (1720–1797).[1]
1921 m. pradėtos stadiono statybos Piromonte, 1922 m. dar nebaigus statybų jis buvo atidarytas. Atidarymo iškilmėse dalyvavo maršalas Juzefas Pilsudskis, atidarymo rungtynes žaidė dvi karių sporto komandos. Stadione vykdavo futbolo ir lengvosios atletikos varžybos, 1936 m. čia vyko visos Lenkijos lengvosios atletikos čempionatas.[2]
1941 m. pradėti Vilniaus stadiono statybos projektavimo darbai,[3] nors Vilniaus centrinis (Piromonto) stadionas minimas dar 1941 m. gegužės 25 d.[4] Per II pasaulinį karą stadionas nukentėjo į jį nukritus bomboms. Stadionas pradėtas statyti iš karto po II pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir pastatytas 1948 m. Iš pradžių jis vadinosi „Spartako“ (respublikinis, vėliau – centrinis), nuo 1962 m. – „Žalgirio“ vardu. Stadionas buvo didžiausias Pabaltijo respublikose.[5][6]
1950 m. liepos 21 d. stadionas atidarytas kaip Vilniaus centrinis stadionas, kuriame buvo 15 000 sėdimųjų vietų. Tą dieną I lygos varžybose Vilniaus „Spartakas“ įveikė Dzerzinec Celabinsk komandą 10-2. Sovietmečiu stadione taip pat vykdavo dainų šventės, muzikos pasirodymai, automobilių rodeo, kiti kultūros ir sporto renginiai.
1990 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę stadione žaisdavo Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, tačiau vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą ir tarptautinės futbolo rungtynės pradėtos rengti S. Dariaus ir S. Girėno stadione Kaune, „Vėtros“ stadione Vilniuje, Marijampolės miesto stadione.
2007 m. tai buvo didžiausias šalies stadionas. 2010 m. stadiono savininkai (ŪBIG) planavo jį griauti ir statyti toje vientoje naują rajoną. Tačiau šiuo sprendimu pastaruoju metu abejojama. Buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau visų tam keliamų reikalavimų jis neatitiko. Be to, toks įtraukimas būtų apsunkinęs jo rekonstrukciją.[7]
2011 m. stadionas uždarytas. 2015 m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „Hanner“, kuri stadiono vietoje planuoja gyvenamųjų butų ir ofisų statybą.[8] 2016 m. liepos 5 d. pradėti stadiono griovimo darbai.[9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilniaus Žalgirio stadionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 249 psl.
- ↑ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000242069/pirmieji-futbolo-stadionai-vilniuje-futbolininkai-ant-tauro-kalno-pilsudskio-perdavimas-ir-is-lektuvo-ismestas-kamuolys
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 96 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 228.
- ↑ Sportas (laikraštis). 1952 m., Nr. 1, psl. 2.
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 121 p.
- ↑ http://www.diena.lt/naujienos/miestas/legendinis-zalgirio-stadionas-bus-griaunamas-popieriuje-269846 Archyvuota kopija 2010-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „„Žalgirio“ stadionas nuo šiol bus „Hanner“ valdos“. Verslo žinios. 2015-05-04. Nuoroda tikrinta 2015-05-04.
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2016-07-08 iš Wayback Machine projekto.