Vilniaus Žalgirio stadionas

Vilniaus „Žalgirio“ stadionas
	; Stadionas 2011 m.
Vieta	Vilnius, Šeimyniškių g. 19
Atidarytas	1922 m., 1950 m.
Uždarytas	2011 m.
Nugriautas	2016 m. liepos 7 d.
Savininkas	„Hanner“
Paviršius	Žolė
Talpa	15 030 vietų (iš jų 6 530 sėdimų)
Nuomininkai	FK Žalgiris (1950–2011)

Kitos reikšmės – Žalgirio stadionas (reikšmės).

54°41′36″š. pl. 25°17′25″r. ilg. / 54.6933°š. pl. 25.2903°r. ilg. / 54.6933; 25.2903

Žalgirio stadionas (iki II pasaulinio karo Piromonto stadionas, 1948–1961 m. Respublikinis stadionas, Centrinis stadionas, „Spartako“ stadionas, nuo 1962 m. Vilniaus centrinis „Žalgirio“ stadionas, LTSR valstybinis stadionas) – buvęs didžiausias Lietuvos stadionas, daugiafunkcis stadionas Vilniaus Žirmūnų seniūnijoje. Atidarytas XX a. tarpukariu, nugriautas XXI a. pradžioje, dabar išlikęs vienas stadiono stulpas. Šalia stadiono sovietmečiu suformuotas sporto miestelis, kuriame buvo 2 plaukimo baseinai, dirbtinio ledo čiuožykla, sporto salės, „Dinamo“ ir „Žalgirio“ sporto draugijų irklavimo bazės, Vilniaus sporto rūmai (priklausę vidaus reikalų ministerijai).^[1]

Beveik pusę amžiaus iki 2011 m. stadionas buvo Vilniaus „Žalgirio“ klubo namų arena; kurį laiką iki 2008 m. FC Vilnius, 2007 m. Visagino „Intero“, 2011 m. REO Vilnius komandų namų aikštė. Stadione vyko 16 Lietuvos futbolo taurės finalų (1947, 1948, 1950, 1953, 1963, 1965, 1966, 1971, 1975, 1977, 1977, 1982, 1983, 1996, 1998, 2008 m.). Koncertavo Bryan Adams (1999), „Pet Shop Boys“ (2000), Sting (2001), „A-ha“ (2002)

Istorija

Iki 1831 m. dabartinio „Žalgirio“ stadiono vietoje buvo žydų kapinės (veikusios XVI–XIX a.), kuriose buvo palaidotas Vilniaus Gaonas (1720–1797).^[2]

1921 m. pradėtos stadiono statybos Piromonte, 1922 m. rugpjūčio 22 d. (dar nebaigus statybų) jis buvo atidarytas – iškilmėse dalyvavo maršalas Juzefas Pilsudskis, atidarymo rungtynes žaidė dvi karių sporto komandos WKS Wilno ir Strzelec Wilno (3–1).^[3] Stadione vykdavo futbolo ir lengvosios atletikos varžybos, 1936 m. čia vyko visos Lenkijos lengvosios atletikos čempionatas.^[4]

1941 m. pradėti Vilniaus stadiono statybos projektavimo darbai,^[5] nors Vilniaus centrinis (Piromonto) stadionas minimas dar 1941 m. gegužės 25 d.^[6] Per II pasaulinį karą stadionas nukentėjo į jį nukritus bomboms. Stadionas pradėtas statyti iš karto po II pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir pastatytas 1948 m. Iš pradžių jis vadinosi „Spartako“ (respublikinis, vėliau – centrinis), nuo 1962 m. – „Žalgirio“ vardu. Stadionas buvo didžiausias Pabaltijo respublikose.^[7]^[8]

Stadioną suprojektavo baltarusių architektas Viktoras Anikinas. 1950 m. liepos 21 d. stadionas atidarytas kaip Vilniaus centrinis stadionas, kuriame buvo 15 000 sėdimųjų vietų. Tą dieną I lygos varžybose Vilniaus „Spartakas“ įveikė Dzeržinec Čeliabinsk komandą 10-2. Sovietmečiu stadione taip pat vykdavo dainų šventės, muzikos pasirodymai, automobilių rodeo, kiti kultūros ir sporto renginiai. 1958 m. stadione pradėtos rengti daiktinės loterijos pagal į rungtynes nupirktus žiūrovų bilietus.^[9] Vėliau jos nunyko, bet 1989 m. vėl atnaujintos, o laimėjimai tapo labai solidūs – keli laimingieji laimėjo automobilius.^[10]

1990 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę stadione žaisdavo Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, tačiau vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą ir tarptautinės futbolo rungtynės pradėtos rengti S. Dariaus ir S. Girėno stadione Kaune, „Vėtros“ stadione Vilniuje, Marijampolės miesto stadione.

2007 m. tai buvo didžiausias šalies stadionas. 2010 m. stadiono savininkai (ŪBIG) planavo jį griauti ir statyti toje vientoje naują rajoną. Tačiau šiuo sprendimu pastaruoju metu abejojama. Buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau visų tam keliamų reikalavimų jis neatitiko. Be to, toks įtraukimas būtų apsunkinęs jo rekonstrukciją.^[11]

2011 m. stadionas uždarytas. 2015 m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „Hanner“, kuri stadiono vietoje planuoja gyvenamųjų butų ir ofisų statybą.^[12] 2016 m. liepos 5 d. pradėti stadiono griovimo darbai.^[13]

Finalai

Data	Turnyras	Rungtynės	Rezultatas
1947-08-31	1947 m. Tiesos taurė	Kauno „Lokomotyvas“ – Šiaulių „Vėliava“	3–2
1948-10-17	1948 m. Tiesos taurė	Kauno „Inkaras“ – Kauno „Lokomotyvas“	4–0
1950-08-12	1950 m. Tiesos taurė	Šiaulių „Elnias“ – Kauno „Inkaras“	4–0
1953-08-16	1953 m. Tiesos taurė	Kauno „Lima“ – Klaipėdos „Trinyčiai“	4–2
1963-09-01	1963 m. Tiesos taurė	Vilniaus „Saliutas“ – Naujosios Vilnios „Žalgiris“	1–0
1965-09-07	1965 m. Tiesos taurė	Kauno „Inkaras“ – Vilniaus „Saliutas“	4–2
1966-09-04	1966 m. Tiesos taurė	Naujosios Vilnios „Žalgiris“ – Vilniaus „Saliutas“	0–0 (prat.)
1966-09-05	1966 m. Tiesos taurė	Naujosios Vilnios „Žalgiris“ – Vilniaus „Saliutas“	1–0
1971-08-26	1971 m. Tiesos taurė	Vilniaus „Pažanga“ – Panevėžio „Statyba“	1–0 (I rungtynės)
1975-08-10	1975 m. Tiesos taurė	Ukmergės „Vienybė“ – Šiaulių „Statybininkas“	3–0
1976-08-08	1976 m. Tiesos taurė	Kauno „Kelininkas“ – Kapsuko „Sūduva“	2–1 (prat.)
1977-08-14	1977 m. Tiesos taurė	Klaipėdos „Granitas“ – Kauno „Kelininkas“	2–0
1982-08-07	1982 m. Tiesos taurė	Vilniaus „Pažanga“ – Kėdainių „Nevėžis“	2–0
1983-08-13	1983 m. Tiesos taurė	Klaipėdos „Granitas“ – Vilniaus SRT	2–1 (prat.)
1996-06-17	1995–1996 m. LFF taurė	Šiaulių „Kareda-Sakalas“ – Kauno „Inkaras-Grifas“	2–0
1998-05-31	1997–1998 m. LFF taurė	Panevėžio „Ekranas“ – Kauno FBK	1–0
2008-05-17	2007–2008 m. LFF taurė	Kauno FBK – Vilniaus „Vėtra“	2–1

Galerija

Lengvosios atletikos varžybų atidarymas 1929 m.
Sporto varžybos stadione 1936 m.
Rungtynės FK Žalgiris – Barry Town 1994 m.
Stadionas 2008 m.
Pagrindinis įėjimas 2008 m.
Aistruoliai tribūnose 2010 m.
Griaunamas stadionas 2016 m.

Šaltiniai

Vikiteka: Vilniaus Žalgirio stadionas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Petras Statuta. „Lietuvos sporto arenos [Спортивные арены Литвы]“. – Kaunas, „Šviesa“, 1988. // 79 psl.
↑ Vilniaus Žalgirio stadionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 249 psl.
↑ Waldemar Wołkanowski. Zanim zniknie "Žalgiris", czyli jak powstawał stadion w Wilnie. 2017-11-17, Wilnoteka.lt (tikrinta 2026-04-10).
↑ Pirmieji futbolo stadionai Vilniuje: futbolininkai ant Tauro kalno, Pilsudskio perdavimas ir iš lėktuvo išmestas kamuolys. 2022-11-14, Lrt.lt (tikrinta 2026-04-09).
↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 96 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 228.
↑ Sportas (laikraštis). 1952 m., Nr. 1, psl. 2.
↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 121 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 21.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 28.
↑ „Legendinis „Žalgirio“ stadionas bus griaunamas popieriuje?“. klaipeda.diena.lt. Klaipėda. 2010-03-26. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
↑ „„Žalgirio“ stadionas nuo šiol bus „Hanner“ valdos“. Verslo žinios. 2015-05-04. Suarchyvuotas originalas 2015-05-07. Nuoroda tikrinta 2015-05-04.
↑ Vilniuje pradėtas griauti legendinis „Žalgirio“ stadionas. Lrytas.lt, Archyvuota kopija 2016-07-08 iš Wayback Machine projekto.

[1] Petras Statuta. „Lietuvos sporto arenos [Спортивные арены Литвы]“. – Kaunas, „Šviesa“, 1988. // 79 psl.

[2] Vilniaus Žalgirio stadionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 249 psl.

[3] Waldemar Wołkanowski. Zanim zniknie "Žalgiris", czyli jak powstawał stadion w Wilnie. 2017-11-17, Wilnoteka.lt (tikrinta 2026-04-10).

[4] Pirmieji futbolo stadionai Vilniuje: futbolininkai ant Tauro kalno, Pilsudskio perdavimas ir iš lėktuvo išmestas kamuolys. 2022-11-14, Lrt.lt (tikrinta 2026-04-09).

[5] Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 96 p.

[6] Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 228.

[7] Sportas (laikraštis). 1952 m., Nr. 1, psl. 2.

[8] Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 121 p.

[9] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 21.

[10] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 28.

[11] „Legendinis „Žalgirio“ stadionas bus griaunamas popieriuje?“. klaipeda.diena.lt. Klaipėda. 2010-03-26. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.

[12] „„Žalgirio“ stadionas nuo šiol bus „Hanner“ valdos“. Verslo žinios. 2015-05-04. Suarchyvuotas originalas 2015-05-07. Nuoroda tikrinta 2015-05-04.

[13] Vilniuje pradėtas griauti legendinis „Žalgirio“ stadionas. Lrytas.lt, Archyvuota kopija 2016-07-08 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]