Józef Peszka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Peška
lenk. Jozef Peszka
Juozapo Peškos portretas (nežinomas dailininkas)
Gimė 1767 m. vasario 19 d.
Krokuva, Lenkijos Karalystė
Mirė 1831 m. rugsėjo 14 d. (64 metai)
Krokuva, Lenkijos Karalystė
Veikla profesorius, akvarelistas, tapytojas
Išsilavinimas B. Novodvorskio kolegija Krokuvoje[1]
Alma mater Vilniaus universitetas (dailės mokslų magistras)

Juozapas Peška (lenk. Józef Peszka, 1767 m. vasario 19 d. – 1831 m. rugsėjo 14 d.) – lenkų akvarelistas, peizažų ir portretų tapytojas, profesorius.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trys mūzos: Mazarakova, Lekczynska, Vendova (J.Peška, apie 1800 m.) Varšuvos nacionalinis muziejus. Paveiksle dvi panelės, dailininko dukterėčios ir panelė Mazarakova pavaizduotos kaip Apolono mūzos.[3]

Juozapas Peška gimė 1767 m. vasario 19 d. Krokuvoje.

Piešimo mokėsi licėjuje Krokuvoje pas Dominiką Oesterreicherį.[2] Nuo 1786 m. ėmė studijuoti dailę Varšuvoje pas Pranciškų Smuglevičių.[2]

Senosios Varšuvos magistrato užsakymu 1790–1792 m. nutapė švietėjo, Edukacinės komisijos pirmininko Hugo Kolontajaus portretą. Taip pat tapė kitų Lenkijos visuomenės veikėjų ir politikų portretus.

1793–1812 m. Juozapas Peška daug keliavo. 1794–1798, 1802–1803, 1807 ir 1812 m. gyveno Vilniuje, 1798–1799 m. apsistojo Maskvoje, 1800–1801 m. kartu su Smuglevičiumi išvyko į Sankt Peterburgą, taip pat keliavo po dabartinės Baltarusijos teritoriją: Vitebską, Mogiliovą, Minską, Nesvyžių. Nesvyžiuje apie 1807–1810 m. buvo Dominyko Jeronimo Radvilos rūmų dailininku.

1813 m. Juozapas Peška grįžo į Krokuvą. Tapė miestiečių portretus. Krokuvos universitete 1816–1818 m. dėstė meno teorijos kursą. Nuo 1818 m. vadovavo Krokuvos menų akademijos dailės ir piešimo katedrai.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelionių metu tapė akvarele ir sepija peizažus. Pranciškaus Smuglevičiaus įtakoje nutapė keletą paveikslų istorine tematika. Taip pat daug tapė tušu ir sepija Lenkijos istorijos scenas.[2] su P.Smuglevičium 1787 m. dekoravo Vilniaus katedrą, 1800-1801 m. - Šv. Mykolo rūmų interjerą.[4]

Žinomiausi Juozapo Peškos kūriniai: Pranciškaus Smuglevičiaus portretas (1790–1800 m.), (saugomas Lvovo paveikslų galerijoje, ir paveikslas „Trys mūzos“ (apie 1800 m.), saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje.[5]

Juozapo Peškos kūryboje portretai užėmė svarbią vietą. Juos tapė ir Varšuvoje, ir keliaudamas po Abiejų Tautų Respubliką. Nutapyti portretai klasicistinio stiliaus.[3]

Žinoma dvylika Vilniaus vaizdų, kuriuos nutapė Juozapas Peška akvarele. Šiuose darbuose matyti, kaip Vilnius keitėsi, dėl to Peškos Vilniaus vaizdai turi dokumentinę vertę.[6]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. J.Peškos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Лазука Б.А. Беларуская архітэктура XIX – пачатку XX стагоддзя // Гісторыя сусветнага мастацтва. Рускае і беларускае мастацтва XIX – пачатку XX стагоддзя. – Беларусь, 2011. – С. 359–360. – 430 с. – ISBN 978-985-01-0880-7.
  3. 3,0 3,1 Lietuvos dailės muziejus. Vilniaus klasicizmas. Vilnius: Baltos lankos, Lietuvos dailės muziejus, 2000. ISBN 9955-00-043-0.
  4. J.Peškos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [2]
  5. Josef or Jean Peszka // Benezit Dictionary of Artists – 2006. – ISBN 978-0-19-977378-7, 978-0-19-989991-3.
  6. Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Parodos katalogas. Varšuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos dailės muziejus. Vilniaus klasicizmas. Vilnius: Baltos lankos, 2000. ISBN 9955-00-043-0.
  • Praca zbiorowa, Redakcja naukowa: Dorota Folga-Januszewska „Muzeum Narodowe w Warszawie. „Arcydzieła malarstwa“ Wydawnictwo „Arkady" Warszawa 2005.