Vilniaus Kristaus laiptų koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°40′59″š. pl. 25°17′36″r. ilg. / 54.682934°š. pl. 25.293392°r. ilg. / 54.682934; 25.293392

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vilniaus Kristaus laiptų koplyčia
Vilnius Šv. Onos & Šv. Pranciškaus Asyžiecio Bažnycios 1, cropped.jpg
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Vilniaus I
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Maironio g. 10
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1617 m.

Vilniaus Kristaus laiptų koplyčiakoplyčia, esanti Vilniuje, Senamiestyje, Maironio g. 10. Priklauso Vilniaus Bernardinų bei Šv. Onos bažnyčių ir bernardinų vienuolyno statinių ansambliui.[1] Koplyčia stovi ties pagrindiniu Bernardinų bažnyčios fasadu, nuo gatvės dengiama Šv. Onos bažnyčios gotikinės varpinės. Koplyčios belangė siena ir jos žemas, baltai tinkuotas bokštas su kupolu atsiveria Adomo Mickevičiaus paminklo fone.

Koplyčia pastatyta pagal panašią, stovinčią Romoje prie Laterano Šv. Jono bazilikos. Koplyčioje yra įrengta Šventųjų laiptų, pasak legendos, Šv. Elenos atvežtų iš Jeruzalės į Romą ir tapatinamų su Poncijaus Piloto rūmų laiptais, kopija. Laiptų pakopose (jų yra 28, kaip ir originale Jeruzalėje) įmontuotos įvairios relikvijos ir atvežta Šventoji žemė. Tai suteikia vienuolių bernardinų statiniui regimo Viešpaties kančios liudytojo prasmę.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1617 m. pastatyta „Kristaus laiptų" (Scala Sancta) koplyčia išlikusi iš XVII-XVIII a. čia buvusios Kalvarijos. Bajorų Mitkevičių lėšomis pastatyta koplyčia buvo perstatyta 1752 m. Nuo 1774 m. čia pat, bernardinų bažnyčioje, buvo švenčiami „Kristaus laiptų“ atlaidai.

Sovietmečiu „Laiptai“ buvo uždaryti, nykstantys. Koplyčioje buvo įrengti du butai, kuriuose žmonės gyveno iki pat nepriklausomybės atgavimo. Nuo 2000 m. atidaryta tikinčiųjų lankymui. Kartu su bažnyčia 2011 m. buvo baigtas remontas.[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinį koplyčios fasadą užgožia vėliau pastatyta neogotikinė varpinė. Statinio tūris sudėtinis, sudarytas iš dviaukščio bokšto, prie kurio iš pietryčių ir šiaurės vakarų prijungti du kompaktinio tūrio stačiakampio plano dviaukščiai laiptinių korpusai su rūsiais. Korpusų stogai dvišlaičiai, dengti čerpėmis, bokšto stogas – kupolinis, dengtas tamsia skarda, su kalto metalo ornamentuotu kryžiumi. Kupole įrengti tūriniai švieslangiai.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]