Vilniaus Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vilniaus Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia
Józef Czechowicz Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia.jpg
Vyskupija -
Dekanatas -
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Arklių g.
Pastatyta 1636-1668

Vilniaus Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia, stovėjusi Vilniuje, Arklių gatvėje.

Bažnyčia stovėjo netoli dabartinės Turgaus halės. Skvero tarp Visų Šventųjų, Karmelitų ir Arklių gatvių vietoje buvo Basokų turgaus aikštė, įrengta 1876-1877 metais nugriovus Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios ir basųjų karmeličių vienuolyno bei sunaikinto sodo vietoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios piešinys 1877 m.

XVII a. į Lietuvą atvyko basieji karmelitai. Pirmosios jų pastatytos bažnyčios Vilniuje buvo Šv. Teresės (1633-1654 m.) ir neišlikusi Šv. Juozapo sužadėtinio (1636-1668 m.).

Šalia bažnyčios buvusį vienuolyną 1638 metais įsteigė Steponas Kristupas Pacas.

Po 1863 m. sukilimo bažnyčia ir vienuolynas 1865 metais buvo uždaryti, o 1873 m. vasario 9 d. caro įsakymu vienuolynas panaikintas.

1877 m. bažnyčia nugriauta iki pamatų.

Teritorija po nugriovimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1892-1899 m. Vilniaus miesto dūmoje buvo svarstoma Basokų prekyvietę iškelti į kitą vietą, sutvarkyti aikštę ir įrengti skverą, nes čia stovėję neišvaizdūs ir apgriuvę prekybos nameliai su geležiniais stogais gadino bendrą miesto vaizdą.

1903 m. vasario 6 d. dūma nusprendė turgų perkelti į gretimą Javų turgų, o 1904 m. balandžio 21 d. patvirtintas prekybos halės statybos projektas. Javų prekyba perkelta į Lukiškių ir Šnipiškių turgus.

1906 m. pastačius turgaus halę Basokų prekyvietė buvo panaikinta, aikštė apsodinta 100 medžių sodinukų. Miestui priklausantys prekybos nameliai išdalinti kitoms prekyvietėms – iš buvusių 100 kioskų 40 perkelta į Lukiškes, dalis - į turgaus aikštę priešais miesto skerdyklą (dabar Panerių gatvė), o netinkami sudeginti. [1]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai ir nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005, psl. 535.