Vilkickio sąsiauris

Koordinatės: 77°57′ š. pl. 103°35′ r. ilg. / 77.950°š. pl. 103.583°r. ilg. / 77.950; 103.583
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

77°57′ š. pl. 103°35′ r. ilg. / 77.950°š. pl. 103.583°r. ilg. / 77.950; 103.583

Vilkickio sąsiauris žemėlapyje

Vilkickio sąsiauris (rus. пролив Вилькицкого) – sąsiauris, skiriantis Taimyro pusiasalį (Eurazija) ir Bolševiko salą (Šiaurinė Žemė). Jungia Karos (vakaruose) ir Laptevų (rytuose) jūras. Ilgis – 104 km. Mažiausias plotis – 55 km. Mažiausias gylis – 32 m, didžiausias – virš 200 m. Vakaruose yra 4 Heibergo salos. Sąsiauris didžiąją metų dalį dengiamas ledo.

Vilkickio sąsiauris praplauktas 1878 m., vėliau tyrinėtas XX a. pr. Pavadintas keliautojo Boriso Vilkickio garbei.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 91