Viktoras Bilotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Viktoras Bilotas (rus. Виктор Билотас; g.1971 m. spalio 16 d. Rusijos Tomsko srities Čajos rajono Kopanojė Ozero kaime) – PhD, projekto "Lietuvių Sibiriada" vadovas, VDU mokslo darbuotojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė tautiškai mišrioje šeimoje, tėvas Petras Bilotas į Sibirą pateko per 1951 m. Lietuvoje vykdytą trėmimo operaciją „Osenj“. Viktoras Bilotas gimtajame kaime lankė aštuonmetę, o rajono centre Podgorne – vidurinę mokyklą.

Krasnojarske baigęs Sibiro technologijos instituto Miškininkystės fakultetą, dirbo pagal specialybę gimtinėje, vėliau tarnavo Čitos srityje Tarybinėje armijoje. Po studijų Šv. Jono institute Sankt Peterburge, 2005 m. grįžo į Sibirą. Trejus metus tarnavo administratoriumi Kristaus Atsimainymo katedroje Novosibirske, dirbo su Caritas organizacija. 2008 m. nukreiptas studijuoti į Romą: bažnyčios istorijos studijos Popiežiškajame Grigaliaus universitete. Apgynė licencijato darbą apie lietuvių jėzuitų misiją Sibire Nikitos Chruščiovo valdymo laikais[1].

Po baigimo grįžo atgal į Vakarų Sibirą. Paskirtas steigiamos parapijos Novosibirsko srities Krasnozerskojės gyvenvietėje administratoriumi, kartu dėstė Novosibirsko proseminarijoje. Toliau tyrinėjo katalikybės ir lietuvių Sibire istoriją. Dalyvavo Sibiro lietuvių veikloje [2], kartu rūpinosi ir tremtinių kapinių išsaugojimu. Jo iniciatyva 2015 m. Tomsko srities „86 kvartalo“ gyvenvietėje iškilo tautiečiams skirtas memorialinis paminklas.[3] PhD, projekto "Lietuvių Sibiriada"[4] vadovas, VDU mokslo darbuotojas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]