Vienametė šiušelė
| Erigeron annuus |
|---|
 Vienametė šiušelė (Erigeron annuus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Vienametė šiušelė (Erigeron annuus, sin. Phalacroloma annuum), taip pat vienametis šemenis[1] – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas, priklausantis šiušelės genčiai. Kilusi iš Šiaurės Amerikos vidutinių platumų juostos, bet introdukuota didžiumoje Europos, Sachaline, Primorėje.[2]
Augalas vienmetis arba dvimetis, retai daugiametis. Aukštis 50–120 cm, kartais iki 150 cm. Stiebas status, retai apaugęs plaukeliais, viršuje tankiai šakotas. Lapai ant stiebo siauri, bekočiai, lygiakraščiai arba mažai dantyti, o pamatiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, stambiai dantyti. Žiedynas – graižas, susitelkęs stiebų viršūnėse į retas šluoteles. Liežuviškieji žiedai balti arba šviesiai violetiniai, vamzdiškieji – geltoni. Vaisius – 0,8–1,2 mm lukštavaisis su skristuku. Žydi nuo birželio pradžios iki spalio, kartais iki pat pirmųjų šalčių. Nuo šeriuotosios šiušelės vienametė šiušelė skiriasi mažesniu plaukuotumu, stambesniais graižais.[3]
Vienametė šiušelė pripažinta invaziniu augalu Lietuvoje.[4] Spėjama, kad XVIII a. Europoje pradėjo plisti iš botanikos sodo Vokietijoje. Lietuvoje XX a. pr. auginta gėlynuose, 1931 m. prie Kauno aptikta sulaukėjusių, tačiau sparčiai plisti pradėjo tik XX a. pab. Sutinkama dykvietėse, dirvonuose, pievose, ganyklose, pakelėse, vietomis tampa vyraujančiu augalu. Rečiau pasitaiko miškuose (pakelėse, kirtavietėse, jaunuolynuose, krūmynuose). Intensyviai dauginasi sėklomis, kurias lengvai perneša vėjas. Vienas graižas subrandina iki 80 sėklų. Nupjautas augalas per 3–4 savaites atželia ir vėl ima žydėti. Nustelbia žemaūgius vietinius augalus, pievose ir ganyklose mažina pašarinę vertę.[3]
Požymiai
Žiedai
Nudžiuvę žiedai su skristukais
Jaunas augalas
Augavietė (Vokietija)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kęstutis Kazimieras Vilkonis. Lietuvos žaliasis rūbas. Ps.284
- ↑ Erigeron annuus (L.) Desf., Kew Royal Botanic Gardens
- 1 2 Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje, red. Zigmantas Gudžinskas, Valerijus Rašomavičius. Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2023.
- ↑ „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. D1-433. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
