Vidmantas Ilčiukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vidmantas Ilčiukas
Gimė 1957 m. kovo 22 d. (67 metai)
Vilnius
Veikla tapytojas, fotografas
Alma mater Lietuvos dailės institutas

Vidmantas Ilčiukas (g. 1957 m. kovo 22 d. Vilnius) – Lietuvos tapytojas, fotografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1981 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1979 m. dalyvauja tapybos, nuo 1994 m. – fotografijos parodose Lietuvoje ir užsienyje (Italija, Austrija, JAV, Didžioji Britanija, Vokietija), individualios parodos: Vilnius – 1988 m., 1994 m., 20042005 m., 20072008 m., Vašingtonas, Viena – abi 2003 m., Hainburgas prie Dunojaus, Austrija 2004 m.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyviesiems tapybos kūriniams būdingas ekspresionizmas („Prisiminimas“ 1981 m.), vėlesniems – simbolizmas, konceptualizmas, sapno vaizdiniai („Fragmentas“, „Dvi figūros“, abu 1985 m., „Trys figūros“ 1990 m., „Vidudienis“ 1996 m., „Sentimentai“ 2001 m.).

Nuo 1976 m. kuria menines fotografijas. Nuo devinto dešimtmečio vidurio kūryboje naudojo nespalvotąją fotografiją {„Linija“ 1984 m., ciklai „Vilnius“, nuo 1989 m., „Laiptinė“ 1995]]–1996 m. ir „Aikštės“, nuo 1994 m., „Akimirkos. Tėvo mirtis“ 19921996 m.). Žymiausi spalvotosios fotografijos kūriniai – tęstiniai ciklai: „Objektai“ (nuo 1993 m.), „Miestas“, „Diena“ (abu nuo 1994 m.), „Virtuali diena“ (nuo 2002 m.), „Laukiantys“, „Darbo laikas“ (abu nuo 2004 m.). Nuo 1991 m. kuria instaliacijas, objektus („Neregiai“ 1995 m.). Fotografijų meninė raiška itin plataus diapazono, konceptuali, grindžiama reliatyvizmo, dualizmo, įvairiakrypčio judėjimo, priešpriešos idėjomis, yra akcijos, performanso elementų, nagrinėjami įvairi sociokultūriniai, erdvėlaikio ir savivokos aspektai. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Jungtinių Tautų būstinė Ženevoje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vidmantas Ilčiukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 750 psl.