Vezaučius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vezaučius
Вензавец
Vienzaviec. Вензавец (3.06.2010).jpg
Vezaučiaus cerkvė

Vezaučius
53°25′19″ š. pl. 25°19′57″ r. ilg. / 53.42194°š. pl. 25.33250°r. ilg. / 53.42194; 25.33250 (Vezaučius)Koordinatės: 53°25′19″ š. pl. 25°19′57″ r. ilg. / 53.42194°š. pl. 25.33250°r. ilg. / 53.42194; 25.33250 (Vezaučius)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Zietelos rajonas
Gyventojų (2009[1]): 612
Commons-logo.svg Vikiteka: VezaučiusVikiteka
Kirčiavimas: Vezáučius

Vezaučius (Venzavecas, brus. Вензавец, Вязавец, rus. Вензовец) – miestelis Gudijoje, Gardino srities Zietelos rajone, 7 km į pietvakarius nuo Zietelos, prie plento M11 (Vilnius–Slanimas) ir Koriavkos upelio. Kaimiškosios apylinkės centras. Yra Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė (1875 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vezaučius minimas nuo XV a. antros pusės. Nuo XVI a. jį valdė kunugaikštis Fiodoras Zaslavskis, nuo 1566 m. – Jeronimas Seniavskis. 1613 m. žemėlapyje Vezaučius žymimas kaip miestelis. Nuo 1624 m. minimas kaip Sapiegų valda. Čia stovėjo katalikų bažnyčia, garsėjusi stebuklingu Šv. Marijos paveikslu. 1775 m. miestelyje buvo 53 ūkiai, 2 malūnai, karčema. 1795 m. atiteko Rusijai. 1885 m. buvo 90 ūkių, cerkvė, mokykla, vyko mugės.

Vezaučius pateko į Zietelos lietuvių „salą“. 1931 m. ekspedicijos metu lietuviškai kalbančių čia neberasta.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija (V t.). Bendrinės kalbos iškilimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. p. 239