Veržuva (upė)
| Veržuva | |
|---|---|
 Veržuva ties Aukštąja Veržuva
| |
| Ilgis | 8,3 km |
| Baseino plotas | 41,2 km² |
| Ištakos | Kairėnų miškas |
| Žiotys | Neris |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Veržuva |
Veržuva – Vilniaus miesto savivaldybės šiaurės rytuose tekanti nedidelė upė.[1] Priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui, Neries kairysis intakas, įtekantis už 179,2 km nuo jos žiočių. Upės hidrologinis nr. 12010370,[2] ilgis – 8,3 km, baseino plotas – 41,2 m².
Upė prasideda Kairėnų miško apylinkėse, teka iš rytų į vakarus. Žemupyje kerta kelią 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai (Nemenčinės plentą). Turi bevardį dešinįjį intaką (V-1). Didžioji dalis vagos saugoma Veržuvos hidrografiniame draustinyje. Slėnis gilus, miškingas. Upės vaga vingiuota, joje gausu išvartų, srauni, šaltavandenė. Prie Žemosios Veržuvos yra medinės užtvankos liekanos, brasta.
Prie upės įsikūrusios gyvenvietės: Aukštoji Veržuva, Vaguva, Vismaliukai, Žemoji Veržuva, Vinciūniškės, Veržuva.
Upėvardis kildinamas nuo žodžio veržtis („su jėga eiti, trykšti“), veržti („stipriai spaudžiant rišti, spausti“).[3] Dar upė žinoma kaip Varžuvka (Warżowka), Veržė, Varžė, Viržupis. Gali būti, kad seniau upė vadinta Viršupiu – šitokio pavadinimo dvaras buvęs pavilniuose. XVI–XVIII a. šiaurėje jo valdų ribos siekė Veržuvos upelį.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilniaus miesto upių aplinka Archyvuota kopija 2014-01-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ LR upių klasifikatorius
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.