Veržuva (upė)
| Veržuva | |
|---|---|
 Veržuva ties Aukštąja Veržuva
| |
| Ilgis | 8,3 km |
| Baseino plotas | 41,2 km² |
| Ištakos | Kairėnų miškas |
| Žiotys | Neris |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Veržuva |
Veržuva – Vilniaus miesto savivaldybės šiaurės rytuose tekanti nedidelė upė.[1] Priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui, Neries kairysis intakas, įtekantis už 179,2 km nuo jos žiočių. Upės hidrologinis nr. 12010370,[2] ilgis – 8,3 km, baseino plotas – 41,2 m².
Upė prasideda Kairėnų miško apylinkėse, teka iš rytų į vakarus. Žemupyje kerta kelią 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai (Nemenčinės plentą). Turi dešinįjį intaką (Puškarnia). Didžioji dalis vagos saugoma Veržuvos hidrografiniame draustinyje. Slėnis gilus, miškingas. Upės vaga vingiuota, joje gausu išvartų, srauni, šaltavandenė. Prie Žemosios Veržuvos yra medinės užtvankos liekanos, brasta.
Prie upės įsikūrusios gyvenvietės: Aukštoji Veržuva, Vaguva, Vismaliukai, Žemoji Veržuva, Vinciūniškės, Veržuva.
Upėvardis kildinamas nuo žodžio veržtis („su jėga eiti, trykšti“), veržti („stipriai spaudžiant rišti, spausti“).[3] Dar upė žinoma kaip Varžuvka (Warżowka), Veržė, Varžė, Viržupis. Gali būti, kad seniau upė vadinta Viršupiu – šitokio pavadinimo dvaras buvęs pavilniuose. XVI–XVIII a. šiaurėje jo valdų ribos siekė Veržuvos upelį.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilniaus miesto upių aplinka Archyvuota kopija 2014-01-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ LR upių klasifikatorius
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 1–408
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.