Veržuva (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Veržuva
Veržuva ties Aukštąja Veržuva
Veržuva ties Aukštąja Veržuva
Ilgis 8,3 km
Baseino plotas 41,2 km²
Ištakos Kairėnų miškas
Žiotys Neris
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: VeržuvaVikiteka

Veržuva – Vilniaus miesto savivaldybės šiaurės rytuose tekanti nedidelė upė.[1] Priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui, Neries kairysis intakas, įtekantis už 179,2 km nuo jos žiočių. Upės hidrologinis nr. 12010370,[2] ilgis – 8,3 km, baseino plotas – 41,2 kv. m.

Brasta per upelį ties Ž. Veržuva
Ties Veržuvos sodais ir tiltu po Nemenčinės plentu

Upė prasideda Kairėnų miško apylinkėse, teka iš rytų į vakarus. Žemupyje kerta kelią  102  VilniusŠvenčionysZarasai  (Nemenčinės plentą). Turi bevardį dešinįjį intaką (V-1). Didžioji dalis vagos saugoma Veržuvos hidrografiniame draustinyje. Slėnis gilus, miškingas. Upės vaga vingiuota, joje gausu išvartų, srauni, šaltavandenė. Prie Žemosios Veržuvos yra medinės užtvankos liekanos, brasta.

Prie upės įsikūrusios gyvenvietės: Aukštoji Veržuva, Vaguva, Vismaliukai, Žemoji Veržuva, Vinciūniškės, Veržuva.

Upėvardis kildinamas nuo žodžio veržtis („su jėga eiti, trykšti“), veržti („stipriai spaudžiant rišti, spausti“).[3] Dar upė žinoma kaip Varžuvka (Warżowka), Veržė, Varžė, Viržupis. Gali būti, kad seniau upė vadinta Viršupiu – šitokio pavadinimo dvaras buvęs pavilniuose. XVI–XVIII a. šiaurėje jo valdų ribos siekė Veržuvos upelį.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilniaus miesto upių aplinka
  2. LR upių klasifikatorius
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.
  4. Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]