Ventifaktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ventifaktas (angl. ventifact) – akmuo ar uola, kurio paviršius nugraužtas, nutrintas ar nublizgintas vėjo nešamų smilčių ar ledo kristalų.
Ventifaktai paprastai aptinkami dykuminėse vietovėse, kur:

  • nėra augalijos ar jos labai mažai, todėl ji nestabdo vėjo ir vėjo pernešamų kietų dalelių,
  • kur dažnai pučia smarkūs vėjai,
  • kur yra nuolatinė smėlio atsarga.

Ventifaktai gali būti nudilinti taip, kad tampa akį traukiančiomis skulptūromis. Palyginus aukšti, izoliuoti uoliniai kyšuliai, kuriuos nuolat dilina vėjo šokdinamos (saltacija) smiltys, palaipsniui tampa grybo formos figūromis. Jos formuojasi todėl, kad ir stiprus vėjas negali sunkių smėlio dalelių išlaikyti ore, ir jos šokinėja žemės paviršiumi, retai pašokdamnos aukščiau kaip metras. Taip apatinė dalis nudilinama, o aukščiau esanti ir mažiau dilinama dalis tampa „grybo“ „kepure“.

Pavieniai akmenys, pavyzdžiui, sudarantys dykumos grindinį, dažnai turi griovėtą, nuėsdintą ar nuglotnintą paviršių, kur vėjo genamos dalelės lėta dilina uolieną.

Jei senoviniai ventifackai išliko toje vietoje, kur susidarė, jie rodo senovinių vėjų vyraujančią kryptį. To meto vyraujanti vėjo kryptis būna lygiagreti grioveliams akmenyse.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. U.S. Geological Survey Photographic Library (http://libraryphoto.cr.usgs.gov/)
  2. U.S. Geological Survey Photographic Library (http://libraryphoto.cr.usgs.gov/)