Veižas
Veižas | |
---|---|
Veižas Žemaitkiemyje
| |
Ilgis | 28,3 km |
Baseino plotas | 72 km² |
Vidutinis debitas | 0,75 m³/s |
Ištakos | Šilutės rajono savivaldybė |
Žiotys | Rusnė (upė) |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Veižas |
Veižas (Veržas) – upė Šilutės rajono teritorijoje, Nemuno deltoje, Nemuno šakos Rusnės deš. intakas.
Prasideda Mediškiemiuose (Katyčių seniūnija), 3 km į pietryčius nuo Katyčių miestelio, ir reguliuota vaga teka į pietus. Ties Ulozais iš kairės įtekėjus dviem bevardžiams reguliuotiems upeliams (V-5 ir V-7), pasuka į pietvakarius ir pasiekusi Stubrių gyvenvietę nukrypsta į šiaurės vakarus, o nuo Šliaunių teka į pietvakarius pro Usėnus, Žemaitkiemį ir ties Šilininkais įteka į Nemuno atšaką Rusnę (iki Nemuno žiočių 32,8 km). Žemupys dar vadinamas Senute. Upės pradžia iki Stubrių ir nuo Žemaitkiemio iki žiočių yra reguliuota. Į Veižą įteka apie 14 bevardžių upelių, iš kurių 6 įrašyti į Lietuvos Respublikos upių klasifikatorių.
Bendras Veižo upės plotas 17,6 ha, vid. nuolydis 188 cm/km. Daugiau kaip 10 gelžbetoninių tiltų. Sovietiniais laikais prie Veižo žiočių įrengta vandens siurblinė, pumpuojanti vandenį iš Veižo polderio.
Intakai:
- kairieji – V-1 (atstumas nuo žiočių 0,6 km), V-3 (6,8), V-5 (22,2), V-7 (22,6).
- dešinieji – V-2 (0,8), V-4 (18).
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad pirminė upėvardžio lytis Veržas (tą rodytų ir vietovardis Veržininkai). Tokiu atveju pavadinimą galima kildinti nuo žodžio veržtis („su jėga eiti, trykšti“), veržti („stipriai spaudžiant rišti, spausti“).[1]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Veižas Reizgiuose
-
Veižas Stubriuose
-
Veižas Usėnuose
-
Upėvardis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.