Valstybiniai egzaminai Vokietijoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Valstybiniai egzaminai Vokietijoje (vok. Staatsexamen) – baigiamieji egzaminai, laikomi akademinių studijų pabaigoje Vokietijos aukštosiose mokyklose. Išlaikius suteikiamas (akademinis) kvalifikacinis laipsnis, profesinis vardas, titulas. Valstybinis egzminas Vokietijoje atveria kelią užsiimti valstybės reguliuojamomis profesijomis (medicinoje – tokiomis kaip gydytojas, vaistininkas, valstybės tarnyboje – mokytojas, teisėjas, prokuroras). Valstybinius egzminus organizuoja atitinkama valstybinė įstaiga – Egzaminų tarnyba (vok. Prüfungsamt).

Paskirtis – valstybės kontrolė, viešojo intereso užtikrinimas.

Teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rengiant teisininkus, numatyti 2 egzaminai:

  • Pirmasis egzaminas (Erste juristische Prüfung)
  • Antrasis valstybinis egzaminas.

Grynai (100 %) valstybinis yra tik 2-asis egzaminas.

Pirmasis teisinis egzaminas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąjį egzaminą sudaro:

  • Valstybinė dalis (staatlicher Teil) – privalomųjų dalykų egzaminas (Pflichtfachprüfung), sudaro 70 % bendrojo pažymio) -
  • Universitetinė dalis – 30 % pažymio, Specializacijos dalykų egzaminas (Schwerpunktbereichsprüfung).

Pirmasis teisinis (juristinis) egzaminas (Erste juristische Prüfung) – tai vad. „Referendaro egzaminas“ (Referendarexamen), kadangi po jo seka Teisės referendariatas (teisės praktika), privalomoji teisinio išsilavinimo dalis, siekiant užsiimti valstybės reguliuojamų teisinių profesijų praktika. Išlaikius pirmąjį egzaminą užbaigiamas universitetinis išsilavinimas. Egzaminą galima bandyti laikyti 2 kartus. Išimtimi laikomas vad. „laisvasis bandymas“ (Freiversuch) kandidatams, iškart po studijų baigimo (po vad. Regelstudienzeit, tipinio studijų laiko, paprastai trunkančio 8 semestrus, tendencija – 9 semestrai) laikantiems egzaminą. Neišlaikius šis bandymas nėra įskaitomas. Išlaikius yra galimybė bandyti pagerinti pažymį (Notenverbesserungsversuch').[1] Kai kuriuose universitetuose po I teisinio egzamino papildomai suteikiamas akademinis laipsnis – diplomuotas teisininkas („Diplom-Jurist“, Dipl.-Jur.) arba teisės magistras („Magister juris“, Mag. jur.).

Įvairiose federalinėse žemėse konkretus reguliavimas skiriasi. Jį įtvirtina Teisininkų rengimo įstatymas (Juristenausbildungsgesetz) arba Teisininkų išsilavinimo egzaminų įstatymas (Juristenausbildungsprüfungsgesetz) bei jš įgyvendinamieji nutarimai (Verordnung). Egzamino tarnyba (Prüfungsamt), dar vad. Justicijos egzamino tarnyba (Justizprüfungsamt) pirmojo egzamino metu yra prie aukštesniojo žemės teismo (Oberlandesgericht) (pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija) veikianti įstaiga arba vad. Žemės justicijos egzamino tarnyba (Landesjustizprüfungsamt, pvz., Žemutinė Saksonija), kurios veiklos teritorija – federalinė žemė. Egzaminuose kaip tikrintojai dalyvauja viešojo sektoriaus, t.y valstybės tarnybos teisininkai (teisėjai, prokurorai, viešojo administravimo teisininkai), taip pat advokatai ir profesoriai. Pirmojo egzamino metu kaip tikrintojai labai dažnai būna profesoriai.

Antrasis valstybinis egzaminas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Tikrasis“ (antrasis) valstybinis egzaminas seka po 2 metus trunkančio Referendariato. Tai vad. antrasis valstybinis egzaminas (Zweites Staatsexamen), taip vad. Asesoriaus egzaminas („Assessorexamen“). Forma – kontroliniai egzaminai raštu (Klausurenexamen – 'klauzūros'). Skaičius: 7 (Saro kraštas) – 11 (Bavarija). Maždaug po 4 mėnesių seka Referendariatas ir egzaminas žodžiu. Be materialinės teisės (sudarančio pirmojo valstybinio egzamino turinį) Antrasis egzaminas apima proceso teisę. Tokio egzamino metu savo reikšmės netenka akademiniai teoriniai disputai (teisės teorijos), itin svarbūs pirmajam valstybiniam egzaminui; II egzaminui reikšmę turi teismų praktika.

Egzaminą vykdo Žemės justicijos egzamino tarnyba (Landesjustizprüfungsamt, sudaroma prie atitinkamos žemės Teisingumo ministerijos. Egzamino tikrintojai – teisėjai, prokurorai, valstybės tarnautojai, notarai arba advokatai.

Vertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atskiri kontroliniai egzaminai vertinami taip:

  • Nepakankamai, ungenügend (0 balų) (eine völlig unbrauchbare Leistung)
  • mangelhaft (1–3 balai), (eine an erheblichen Mängeln leidende, im ganzen nicht mehr brauchbare Leistung)
  • Pakankamai, ausreichend (4–6 balai), (ein Leistung, die trotz ihrer Mängel durchschnittlichen Anforderungen noch entspricht)
  • Patenkinamai, befriedigend (7–9 balai), (eine Leistung, die in jeder Hinsicht durchschnittlichen Anforderungen entspricht)
  • Visiškai patenkinamai, vollbefriedigend (10–12 balų), (eine über den durchschnittlichen Anforderungen liegende Leistung)
  • Gerai, gut (13–15 balų) (eine erheblich über den durchschnittlichen Anforderungen liegende Leistung) und
  • Labai gerai, sehr gut (16–18 balų) (eine besonders hervorragende Leistung).

Bendrasis vertinimas (Gesamtbewertung) – vidurkis. Iki 3,99 balų egzaminas neišlaikytas. Toliau seka:

  • Pakankamai, ausreichend (4–6,49),
  • Patenkinamai, befriedigend (6,5–8,99),
  • Visiškai patenkinamai, vollbefriedigend (9–11,49),
  • Gerai, gut (11,5–13,99)
  • Labai gerai, sehr gut (14–18).

Dažniausiai išlaikyti egzaminai įvertinaimi pakankamai („ausreichend“) arba patenkinamai („befriedigend“). Vos 15 % absolventų pasiekia visiškai patenkinamai („vollbefriedigend“) ir geriau. Vokietijoje teisininkų išlaikytas valstybinis egzaminas visiškai patenkinamai („vollbefriedigend“), Bavarijoje, Badene-Viurtemberge ir Saksonijoje – bent patenkinamai („befriedigend“) yra laikomas išskirtinai gerai išlaikytu egzaminu (Prädikatsexamen). Valstybės tarnyboje egzamino išlaikymas visiškai patenkinamai („vollbefriedigend“) yra dažnai sutinkamas įdarbinimo reikalavimas.

Pedagogika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pedagogikos studijos (Lehramtsstudium) ir pirmasis valstybinis egzaminas
  • Referendariatas (2 metai) ir Antrasis valstybinis egzaminas

Medicina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pirmasis gydytojo egzaminas (Erste Ärztliche Prüfung)
  • Antrasis gydytojo egzaminas (Zweite Ärztliche Prüfung)

Maisto produktų chemija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 3 etapai:
    • Erster Prüfungsabschnitt, po 4 semestrų (Grundstudium)
    • Zweiter Prüfungsabschnitt, darpo sekančių 4 semestrų (Hauptstudium)
    • Dritter Prüfungsabschnitt, po 1 metų praktinio mokymo Maisto produktų tarnyboje (Lebensmitteluntersuchungsamt)
  • Baigiamasis darbas.[2]

Farmacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikomas farmaceuto egzaminas (Pharmazeutische Prüfung). 3 egzamino etapai, 1 – raštu, kiti 2 – žodžiu:

  • 1 etapas
  • 2 etapas
  • 3 etapas:
    • Farmacinė praktika
    • Specialios teisės sritys vaistininkams.

Aukštesnioji miškų tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštoms pareigoms užimti, pvz., Miškų tarnybos (Forstamt) vadovo, būtinas Didysis miškininkystės valstybinis egzaminas („Große Forstliche Staatsprüfung“). Pretenduojant į Referendariatą, būtina baigti miškininkystės (Forstwissenschaften) studijas, kurias baigus įgyjamas atitinkmas laipsnis – diplomuotas miškininkas („Diplom-Forstwirt“) arba magistras („Master“).

Didysis miškininkystės valstybinis egzaminas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

3 dalys[3]:

  • Egzaminas raštu: keletas kontrolinių (klauzūrų), trunkančių po kelias valandas; laikoma per 1 savaitę
  1. Miškų egzaminas (Waldprüfung) – 1 arba 2 dienų metu praktiniais pavyzdžiais miške tikrinamos žinios (daugiausiai žodžiu, iš dalies taip pat raštu)
  2. Egzaminas žodžiu – trunka 1-2 dienas; pokalbio forma tikrina Egzamino komisijos nariai

Visuose 3 etapuose be kita ko apimamos šios sritys:

Suteikiami profesiniai vardai:

  • Miškų tarnybos asesorius „Assessor des Forstdienstes“ (arba „Forstassessor“)
  • Miškų tarnybos asesorė „Assessorin des Forstdienstes“ (arba „Forstassessorin“).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pirmasis teisinis (juristinis) egzaminas (Bavarija, Teisingumo ministerijos inf.)
  2. Apie studijas ir Maisto produktų chemijos egzaminą (Vokietijos jaunieji maisto chemikai)
  3. Der Hessische Minister für Umwelt, ländlichen Raum und Verbraucherschutz. Ausbildungs- und Prüfungsordnung für die Laufbahn des höheren Forstwirtschaftlich-technischen Dienstes des Landes Hessen (APOhFtD). Sammelwerk=Gesetz- und Verordnungsblatt für das Land Hessen. Nummer 4, Jahr 2007, 22. Januar, Seiten 223–230, Online PDF; 1,1 MB

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Hochschulrektorenkonferenz (Hg.): Reform als Chance. Das Staatsexamen im Umbruch. Bonn 2007, ISBN 978-3-938738-48-1.