Valstybės užgrobimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Valstybės užgrobimas (angl. state capture) – tai viena iš korupcijos formų, kai individai, institucijos, kompanijos ar grupės valstybėje arba už jos ribų korumpuotais būdais formuoja valstybės politiką, teisinę aplinką ir ekonomiką, kad galėtų patenkinti savo privačius interesus.[1] Tokiu ateveju valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys gina ne viešąjį interesą, o asmeninę naudą, o šiam tikslui pasiekti veikiama ne pagal demokratinėje valstybėje priimtus teisės aktus ar taisykles.[2]

Valstybės užvaldymo sąvoka atsirado 1999 metais, kai Pasaulio bankas bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pokomunistinėse šalyse vykdė tyrimą apie verslo aplinką.[3]

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio banko studijoje „Seize the State, Seize the Day“ State Capture, Corruption, and Influence in Transition" pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių valstybės užvaldymą pokomunistinėse šalyse – per didelis dėmesys valstybės vaidmens versle atstatymui ir kartu nepakankamas dėmesys verslo įtakai valstybės valdyme. Vykdant liberalizacijos bei privatizacijos reformas, bandyta pakeisti verslo ir viešojo sektoriaus santykius, kurti rinkos principais paremtą ekonomiką. Tačiau silpna demokratija, pilietinė visuomenė bei nekontroliuojama verslo įtaka valstybei sukėlė negatyvius padarinius - verslo interesai „diktavo“ reformų, ekonomikos, politinės veiklos kryptį, naujos valdžios kokybę bei efektyvumą, kontroliavo žiniasklaidą ir taip siekė apsaugoti oligarchus.[4],

Trys galimos valstybės užvaldymo priežasčių grupės[5]:

  1. Politinės, pavyzdžiui, politinės galios sutelkimo laipsnis. Jei valdžia yra koncentruota vienoje institucijoje, verslo subjektams yra lengviau paveikti valstybės valdymą.
  2. Ekonominės, pavyzdžiui, ekonomikos sektorių skaičius. Gyvuojant nedideliam skaičiui ūkio sričių, oligarchams lengviau juos užvadyti ir taip daryti poveikį valstybės politikai.
  3. Pilietinės visuomenės, pavyzdžiui, visuomenės orientacija į individualų vartojimą mažina vienijimąsi į grupes, o tai savo ruožtu sąlygoja pilietinės visuomenės pasyvumą, menką politinių procesų stebėseną ir supratimą.

Valstybės užgrobimo subjektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybes užvaldyti gali verslo įmonės, individualūs asmenys ar jų grupės, kiti subjektai (partijos, etninės grupės, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ar teisinės institucijos).[6]

„Užvaldytoju“ gali būti ir viešojo sektoriaus atstovas, jei jis, pasinaudodamas savo padėtimi, siekia paveikti sprendimų priėmimus asmeninei naudai gauti.

Valstybės užvaldymo „matavimas“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės užvaldymą matuojančius tyrimus atlieka Pasaulio bankas, kuris 2000 m. pristatė pirmą Valstybės užvaldymo indeksą. Jis sudaromas pagal verslo atstovų apklausų duomenis ir matuoja tik verslo atstovų vykdomą valstybės užvaldymą. Valstybės užvaldymo laipsnis rodo įmonių, dalyvaujančių šioje veikloje, skaičių ar šiai veiklai išleidžiamas pinigų sumas. Susumavus gautus rezultatus paaiškėjo, kad tarp tirtų šalių (posovietinės ir satelitinės šalys) aukščiausi valstybės užgrobimo indeksai paskirti Azerbaidžanui, Moldovai, Rusijai, Ukrainai, o žemiausi - Uzbekistanui, Armėnijai, Slovėnijai, Vengrijai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Transparency International “The Anti-Corruption Plain Language Guide” www.transparency.org
  2. J. Palidauskaitė, R.Ibenskas "Valstybės užvaldymas Lietuvoje: priežastys ir formos". Viešoji politika ir admnistravimas, 2007, Nr. 21
  3. Helen Sutch (The World Bank) International state capture
  4. http://msuweb.montclair.edu/~lebelp/PSC643IntPolEcon/JonesStateCorruption.pdf
  5. J. Palidauskaitė, R.Ibenskas Valstybės užvaldymas Lietuvoje: priežastys ir formos. Viešoji politika ir admnistravimas, 2007, Nr. 21
  6. J. Palidauskaitė, R.Ibenskas Valstybės užvaldymas Lietuvoje: priežastys ir formos. Viešoji politika ir admnistravimas, 2007, Nr. 21