Lieponys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Lieponys
[[Vaizdas:|250px]]

Lieponys
Koordinatės 54°26′28″š. pl. 24°44′46″r. ilg. / 54.441°š. pl. 24.746°r. ilg. / 54.441; 24.746 (Lieponys)Koordinatės: 54°26′28″š. pl. 24°44′46″r. ilg. / 54.441°š. pl. 24.746°r. ilg. / 54.441; 24.746 (Lieponys)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Trakų rajono savivaldybės vėliava Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija Rūdiškių seniūnija
Gyventojų skaičius 49 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Liepónys
Kilmininkas: Lieponių̃
Naudininkas: Lieponìms
Galininkas: Liepónis
Įnagininkas: Lieponimìs
Vietininkas: Lieponysè

Lieponys – kaimas Trakų rajono savivaldybėje, ~10 km į pietvakarius nuo Rūdiškių, ~13 km į šiaurės vakarus nuo Valkininkų.

Netoliese įsikūrę Mažieji Lieponys.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senesniuose istorijos šaltiniuose dar vadinamas Liepūnais ir Leipūnais.[2] Manoma, kad vietovės pavadinimas kilo nuo šalia kaimo augusių liepynų.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1387 m. Lieponių valsčiaus centras
nuo XVI a. ? Trakų apskritis
19501959 m. Lieponių apylinkė (kurį laiką jos centras) Eišiškių rajonas
1959–198? m. Trakų rajonas
198?–1995 m. Rūdiškių apylinkė
nuo 1995 m. Rūdiškių seniūnija Trakų rajono savivaldybė


Lieponys žinomi nuo XIV a., kai čia buvo karaliaus Jogailos dvaras ir valsčius.[4] Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1387 m. Tais metais Lenkijos karalius Jogaila dovanojimo raštu broliui Skirgailai perdavė valdyti Trakų kunigaikštystę su Lieponimis ir kitais valsčiais.

XVI amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1516 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis Lieponis ir kitus kaimus už 400 kapų grašių perdavė valdyti Jokūbui Kuncevičiui.[5] 1524 m. valdė Morkus Kuncevičius.

1536 m. dvarą laikė karaliaus dvariškis Andrius Mackevičius. Tačiau jis valdydamas nesilaikė valdovo duotų valstiečių valdymo nuostatų, todėl pateko į valdovo nemalonę. 1541 m. Žygimantas Senasis atėmė iš Andriaus Mackevičiaus Lieponis už valstiečių engimą ir pasipriešinimą karalienei Bonai Sforcai. Tuomet žemių valdytoju paskirtas valdovo dvariškis Vaitiekus Jundilas. 1581 m. Lieponių palivarkas buvo įkeistas Užgorodo kaštelionui Kasparui Klodzinskiui.

XVII amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1611 m. Lieponis laikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginklininkas, Lieponių seniūnas ir girininkas Mikalojus Kristupas Chaleckis.

XVII a. dvarui priklausė ūkiniai pastatai, pirtis su kanalizacija ir žalvariniais vamzdžiais, kuriais tekėjo karštas vanduo iš kubilo, karalienės gyvenamasis namas. Už jo buvo įkurta kalvė, ginklų kalykla su plytinėmis krosnimis, kalėjimas baudžiauninkams, tvenkiniai, daržai, žemė. Dvarui priklausė amatininkai, kalviai, račiai, puodžiai, klėtininkai.[6][7] Lieponys kartu su Valkininkais sudarė vieną apskritį, kuri 1566 m. buvo panaikinta ir įjungta į Trakų apskritį, kuri tokiu pavidalu išliko iki Pirmojo pasaulinio karo.

Lieponių apylinkėse buvo kasama geležies rūda, veikė geležies lydymo krosnys. XVII a. Lieponys buvo vadinami miesteliu.[8] Lieponių miestelis su ženklais pažymėtas 1613 m., 1665 m., 1749 m. LDK žemėlapiuose.[9] 1700 m. ties Lieponimis įvyko lemiamas mūšis tarp dviejų Lietuvos kariuomenių pulkų: bajorų Valkininkų konfederatų kariuomenės, kurioje buvo Višniaveckių, Radvilų, Oginskių daliniai, ir didikų Sapiegų pulkų. Lietuvos bajorų konfederatų 12 tūkst. dalinys sumušė perpus mažesnę – 5 tūkst. Lietuvos etmono Kazimiero Sapiegos kariuomenę. Šiame mūšyje žuvo apie tūkstantis karių, kurie buvo palaidoti Bradelio kalne. Lieponių kaime dabartinių kapinių žemėje stovėjo koplyčia, sudeginta per karą su švedais XVIII a. pradžioje.[10] 

XX–XXI amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1906 m. Lieponyse įsteigta rusų pradžios mokykla .

1923 m. prie Lieponių vyko mūšiai dėl Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo.[11]

1925–1927 m. veikė lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla. 1939 m. įsteigta pradinė, 1947 m. – septynmetė, 1961–1977 m. veikė aštuonmetė mokykla.

Pirmojo pasaulinio karo metais, slenkant frontui, beveik pusė kaimo sudeginta. 1923–1939 m. buvo okupuotas lenkų. Iki 1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugija, platinusi lietuviškus laikraščius ir knygas, turėjusi bibliotekėlę. Draugijos pastangomis 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 600-ąsias mirties metines, kaimo viduryje buvo pastatytas kryžius. 

1936 m. buvo suvaidintas pirmasis lietuviškas vaidinimas – R. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.

Sovietmečiu buvo įkurtas „Pergalės“ kolūkis, vėliau sujungtas su Tiltų kolūkiu. 1940–1975 m. buvo Lieponių apylinkės centras, perkėlus į Tiltus, Lieponių apylinkė veikė iki 1988 m.

Kaimo reginys



Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2011 m.
1866 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1978 m. 1979 m.sur. 1986 m.[12] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
448 299 209 175 144 115 82 49


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Lieponys // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 50-51.
  3. Kviklys, Bronius. Lieponys // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 469.
  4. Lieponys // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 543.
  5. Isokas, Gediminas. Trakų urėdijos miškų istorija: [Lieponių dvaras ir miškai, p. 45-46] / Gediminas Isokas, Antanas Tervydis. – Vilnius, 2008. – 240 p.: iliustr.
  6. Danilevičius, Eugenijus. XII maršrutas: Gyvenvietės tarp miškų: [Lieponys] // Danilevičius, Eugenijus. Maršrutai iš Vilniaus. – Vilnius, 1975. – P. 70-72.
  7. Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės [Lieponys]. – Vilnius, 2002. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai: 1 kn., p. 12, 14, 15, 244, 245.
  8. Šaduikis, Česlovas. Senovės mūšis Lieponyse // Spartuolis. – 1973, saus. 20, p. 3.
  9. Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės [Lieponys]. – Vilnius, 2002. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai: 1 kn., p. 12, 14, 15, 244, 245.
  10. Žilinskienė, Elena. Lieponys // Žilinskienė, Elena. Gimtieji Tiltai ir jų žmonės. – Vilnius, 2004. – P.    12-13.
  11. Aišauskas, Kazys. Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo, 1923 m. vasario 15-23 d. // Karys. – 1972, Nr. 9, p. 296–299.
  12. Lieponys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 543 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lieponys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 468 psl.