Valavelio valsčius
52°08′š. pl. 24°58′r. ilg. / 52.14°š. pl. 24.97°r. ilg.
| Valavelio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Valavelis |
 Rusijos imperija
| |
| Gardino gubernija | Kobryno apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Brastos apygarda (1919–1920) Polesės apygarda (1920–1921) Polesės vaivadija (1921–1939) |
Kobryno apskritis (1919–1920) Drohičino apskritis (1920–1939) |
Valavelio valsčius (rus. Воловельская волость, lenk. gmina Woławel) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietvakarių Baltarusijos teritorijoje. Centras – Valavelis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai. 1926 m. sausio 1 d. dalis teritorijos perduota Braševičų valsčiui.[2] 1928 m. balandžio 18 d. visas Valavelio valsčius prijungta prie Braševičų valsčiaus,[3] tačiau jau 1928 m. spalio 19 d. atkurtas, jam priskiriant buvusią teritoriją.[4]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4012 | 319 kiemų [5] | 12 seniūnijų | 16 | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 149 psl.
- ↑ Dz.U. 1925 nr 129 poz. 932
- ↑ Dz.U. 1928 nr 46 poz. 452
- ↑ Dz.U. z 1928 r. nr 88, poz. 778
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 40 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)