Vaineikių pilkapynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vaineikių pilkapynas
[[Image:|250px]]

Vaineikių pilkapynas
Koordinatės
55°43′34″š. pl. 25°31′59″r. ilg. / 55.726°š. pl. 25.533°r. ilg. / 55.726; 25.533Koordinatės: 55°43′34″š. pl. 25°31′59″r. ilg. / 55.726°š. pl. 25.533°r. ilg. / 55.726; 25.533
Savivaldybė Rokiškio rajonas
Seniūnija Kamajų seniūnija
Plotas 8700 kv. m
Naudotas III-IV a.
Tirtas 1844, 1939, 19971998, 2005 m. m.
Registro Nr. 5619 / A556P / AR932

Vaineikių pilkapynaspilkapynas Vaineikių kaime (Kamajų sen.), Rokiškio rajone, abipus kelio  3612  KariūnaiDuokiškisVilučiaiKušliai , prie Liūno ežero vakarinės pakrantės. Pilkapiai (švedkapiai) yra į pietryčius nuo kaimo, miško pakraštyje, pažymėti betoniniu ženklu. Tai valstybės saugoma kultūros vertybė.[1]

Tautosakinės žinios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau ariamame lauke buvo keliasdešimt pilkapių. Tautosakos rinkėjo Kazimiero Markelio surinktuose vietos žmonių pasakojimuose minima, kad ši vietovė buvo gyvenama nuo senų laikų. Laukuose randama senovės liekanų – akmeninių kirvukų, žalvarinių papuošalų ir kitų radinių. Prie ežerėlio, vadinamo Liūnu ar Liūneliu, esama senkapių. Tai maždaug 100 m ilgio ir tiek pat pločio aukštumėlė. Seniau ji buvo apaugusi mišku. Senieji žmonės atsimena, kad dar XIX a. antroje pusėje šioje vietoje buvo daug akmenų, sudėliotų apskritimais. Akmenys buvę žmogaus galvos didumo, o kai kurie ir didesni, net tokie dideli, kad vienam vos galima buvę juos pajudinti. Čia randama žmonių kaulų, senoviškų ginklų, papuošalų.[2]

Archeologiniai tyrinėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaineikių pilkapiai žinomi nuo XIX a. Juos pirmieji kasinėjo Pranciškus Vilčinskis, vėliau Jonas Puzinas. Pilkapiai datuojami III-IV a. Literatūroje minima čia buvus apie 50 pilkapių. 1844 m. juos tyrinėjęs P. Vilčinskis perkasė porą pilkapių, rado romėniško laikotarpio dirbinių: antkaklių kūginiais galais, ratelinių smeigtukų, siauraašmenių pentinių kirvukų. 1939 m. vieną pilkapį kasinėjo J. Puzinas.

19971998 m. pilkapyną tyrinėjo Andra Simniškytė-Strimaitienė. Iškasti trys pilkapiai, kuriuose rasta 15 griautinių kapų. Dauguma jų yra iš III-IV a. laikotarpio, keli datuojami VIVII a. Vienas vaiko kapas vėlyvesnis, jau istorinių laikų palaidojimas. Nuo paskutinių kasinėjimų prabėgus 7 metams, t. y. 2005 m. duomenimis, situacija pilkapyno apylinkėse pasikeitė. Anksčiau buvęs užakęs Liūnelio ežeras išvalytas ir praplėstas. Prie jo buvusi negyvenama sodyba tapo prižiūrima kaimo turizmo sodyba. Pilkapyno teritorija kelio Duokiškis–Vilučiai rytų pusėje buvo tvarkoma, prižiūrima (išrinkti nuvirtę, supuvę medžiai, nukritusios šakos).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 5619 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. Kamajų seniūnija. Lankytinos vietos

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]