Pereiti prie turinio

Vilučiai

Vilučiai

Įvažiavimas į Vilučių kaimą
Vilučiai
Vilučiai
55°42′11″š. pl. 25°30′58″r. ilg. / 55.703°š. pl. 25.516°r. ilg. / 55.703; 25.516 (Vilučiai)
ApskritisUtenos apskrities vėliava Utenos apskritis
SavivaldybėUtenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
SeniūnijaUžpalių seniūnija
Gyventojai (2021)104
Vietovardžio kirčiavimas [1]
(2 kirčiuotė)
Vardininkas:Vilùčiai
Kilmininkas:Vilùčių
Naudininkas:Vilùčiams
Galininkas:Vilučiùs
Įnagininkas:Vilùčiais
Vietininkas:Vilùčiuose
Istoriniai pavadinimailenk. Wiłucie

Vilučiai – kaimas Utenos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Užpalių, prie Nasvės upelio. Seniūnaitijos centras. Praeina kelias  3612  KariūnaiDuokiškisVilučiaiKušliai . Veikia biblioteka (nuo 1970 m.).

Pavadinimas kilęs nuo regione populiarios pavardės Vilùtis.

XVIII a. Vilučiai buvo karališkasis kaimas, priklausęs Užpalių seniūnijai. 1738 m. kaime gyveno 8 šeimos.[2]

XIX a. pab. kaimas pateko į Vilkmergės apskrities Aluotų valsčių.[3]

LTSR laikais kaimas buvo Užpalių apylinkėje (anksčiau – Vilučių apylinkė centras), „Gegužės pirmosios“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas, pradinė mokykla, biblioteka.[2]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1987 m.[2]
155 104 87 103 155 215
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
216 168 137 104 - -
  • Kaimo gyventoja Marija Vanagaitė-Dovydaitienė apie gimtąjį kaimą išleido knygą – „Vilučiai“ (2000).
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 1 2 3 Vilučiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 570
  3. Wiłucie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 542 psl. (lenk.)
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Vilučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 788 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.