Vaikšteniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vaikšteniai
[[Vaizdas:|250px]]

Vaikšteniai
Koordinatės 54°28′08″š. pl. 24°45′47″r. ilg. / 54.469°š. pl. 24.763°r. ilg. / 54.469; 24.763 (Vaikšteniai)Koordinatės: 54°28′08″š. pl. 24°45′47″r. ilg. / 54.469°š. pl. 24.763°r. ilg. / 54.469; 24.763 (Vaikšteniai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Trakų rajono savivaldybės vėliava Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija Rūdiškių seniūnija
Gyventojų skaičius 31 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vaikštẽniai
Kilmininkas: Vaikštẽnių
Naudininkas: Vaikštẽniams
Galininkas: Vaikšteniùs
Įnagininkas: Vaikštẽniais
Vietininkas: Vaikštẽniuose

Vaikšteniai – gatvinis kaimas Trakų rajone, 2 km į šiaurės vakarus nuo Klepočių, 7 km į pietvakarius nuo Rūdiškių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įkurtas XVI a. per Valakų reformą. Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1611 m. Kaimo valdos ribojosi su Klepočių kaimo ir Lieponių dvaro žemėmis, kuriam ir priklausė. Vaikšteniuose gyveno 12 baudžiauninkų ir samdinių šeimų. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos karą – nunyko, atkurtas XVIII a. pirmoje pusėje.[2][3]

XVIII a. antroje pusėje priklausė Trakų vaivadijos Valkininkų seniūnijai ir parapijai. Kaimas tuo metu buvo vadinamas Vaikštelėnais.[4] 1910 m. Vaikšteniai priskirti Rūdiškių parapijai.[5]

1923–1939 m. kaimą okupavo lenkai. 1924 m. Lietuvos „Ryto“ švietimo draugija įsteigė lietuvišką mokyklą, kuri 1927 m. spalio mėn. buvo uždaryta.[6]

1950–1958 m. priklausė „Trakų pilies“ kolūkiui. Nuo 1958 m. buvo Trakų miškų ūkio pagalbinė gyvenvietė.[7]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trisdešimt aštuonių sodybų gatvinis kaimas yra architektūros paminklas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[8] Vertingos 2 paminklinės sodybos, kuriose 4 paminkliniai pastatai:  2 namai, 2 tvartai, be to 7 pavieniai paminkliniai pastatai: 5 pirkios, 1 pirkia su tvartu, 1 svirnas. Pirkios stovi arčiausiai gatvės, dauguma galais į ją, raiškiai dekoruotos[9][10].

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1987 m. ir 2011 m.
1987 m.[11] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
76 67 31


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikštenių kaime gimė Algirdas Kazlauskas, vyresnysis policininkas, 1991 m. liepos 31 d. OMON grupės smogikų nužudytas Medininkų pasienio poste. 2006 m. Vaikštenių kaime 15-ųjų žuvimo metinių išvakarėse Algirdui Kazlauskui atidengtas ąžuolo medžio atminimo kryžius.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Kančienė, Jolita. Vaikšteniai / Jolita Kančienė ir kt. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 412.
  3. Šešelgis, Kazys. Vaikšteniai – Iliustr. // Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1996. – T. 4: Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai, p. 146–168.
  4. Bieliauskas, Pranas. Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas: 1555–1957. – Trakai, 2004. – P. 19, 148,182.
  5. Česnulis, Vytautas. Klemensas Maliukevičius – Trakų dekanas, kunigas, kanauninkas ir visuomenininkas [Vaikšteniai]. // Trakų žemė. – 2008, gruod. 13, p. 4.
  6. Biržiška, Mykolas. Vilniaus Golgota [Vaikštenių mokykla]. – Vilnius, 1992. – P. 367, 430, 494.
  7. Vaikšteniai, Vilnijos Vartai. http://www.vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=449
  8. „Trisdešimt aštuonių sodybų gatvinis kaimas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-03. 
  9. Kančienė, Jolita. Vaikšteniai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 51-58.
  10. Šešelgis, Kazys. Vaikšteniai – Iliustr. // Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1996. – T. 4: Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai, p. 146–168.
  11. Vaikšteniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 412 psl.
  12. Mickonytė, Aistė. Kryžius Medininkuose žuvusiam Algirdui Kazlauskui. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2006, rugpj. 5, p. 1,4.