Vaclovas Šarka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vaclovas Šarka (1922 m. gegužės 2 d. Kaniūkuose (dab. Inalinos rajone) – 1987 m. sausio 3 d. Reinbeke prie Hamburgo, Vokietija, 2017 spalio 8 d. palaikai perlaidoti Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčios šventoriuje) – katalikų kunigas, Vokietijos lietuvių kapelionas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Dūkšto lenkiškoje mokykloje. Baigęs Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, toliau studijavo Kaune, Vilniuje ir Eichštate. 1946 m. birželio 21 d. Vokietijoje įšventintas kunigu. Darbavosi karo pabėgėlių lietuvių sielovadoje – įvairiuose dipukų stovyklose, daugiausiai Grohno (dab. Bremeno miesto dalis) gyvenvietėje. Vėliau patvirtintas Hamburgo ir Šlezvigo-Holšteino žemės lietuvių kapelionu.

Buvo skiriamas Lietuvių skautų sąjungos Vokietijos regiono dvasios vadovu, taip pat ir Anglijos lietuvių skautų vasaros stovyklos kapelionu. Už nuopelnus skautybei 1969 m. apdovanotas Lietuvių skautų brolijos žymeniu. Aktyviai dalyvavo Vokietijos lietuvių bendruomenės veikloje, Hamburge leido ir redagavo laikraštėlį „Aušros Vartai“. Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, rašė laiškus Romos popiežiui ir Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui ir kt. valstybių vadovams, prašydamas neprieštarauti tautiečių sąjūdžiui link Nepriklausomybės.

Vaclovo Šarkos asmeninis archyvas saugomas Vilniaus universitete.

Literatūra apie V.Šarką[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Antanas Suraučius. Dekanas Vaclovas Šarka – Vilnius: „Logos“ leidykla, 2002

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]