Pereiti prie turinio

Utenos siaurojo geležinkelio stotis

Koordinatės: 55°29′39″š. pl. 25°34′56″r. ilg. / 55.4942°š. pl. 25.5821°r. ilg. / 55.4942; 25.5821
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°29′39″š. pl. 25°34′56″r. ilg. / 55.4942°š. pl. 25.5821°r. ilg. / 55.4942; 25.5821

  Utenos siaurojo geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2012 m.
Adresas Utena, Stoties g. 39
Atidaryta 1901 m.
Uždaryta 1972 m.
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
RUBIKIAI
Trumbatiškis
Stabulankiai
Utena (senoji stotis)
UTENA (naujoji stotis)
4,9
Deguliai
ŠVENČIONĖLIAI

Utenos siaurojo geležinkelio stotis – siaurojo geležinkelio stotis Utenoje, Stoties g. 39. 19011972 m. aptarnavo Panevėžio–Pastovių geležinkelį, uždarytą 750 mm vėžę perdarius į 1520 mm vėžę.

Stoties kompleksas (unikalus kodas 25806) – kultūros paveldo objektas, jį sudaro stoties pastatas (unikalus kodas 25807) ir vandens bokštas (unikalus kodas 16803). Stoties pastatas priklauso Utenos kraštotyros muziejui, čia veikia Laisvės kovų muziejus. Stoties vandens bokštas privatizuotas.[1]

Utenos stotis 1915 m.

1897 m. pradėtas tiesti 144 km ilgio Panevėžio–Švenčionėlių siaurasis geležinkelis, kuriame įrengtos Troškūnų ir Utenos geležinkelio stotys. Darbinių traukinių eismas atkarpa prasidėjo 1899 m. spalio 28 d., oficialus atidarymas įvyko 1901 m. gegužės 13 d.[2] 1901 m. atidaryta ir Utenos stotis.[3] Geležinkelio stoties pastatas pastatytas vienaaukštis, mūrinis, vėlyvojo klasicizmo stiliaus.[4] Įrengtas 20 m³ talpos mūrinis vandens bokštas.[2] 1959 m. stoties situacijos plane pavaizduotas 4–5 linijų kelynas, ~50 m ilgio rampa.[5]

1972 m. gruodį buvo nutraukti siaurojo geležinkelio reisai, 1973 m. pradėta ardyti bėgius ruože RubikiaiŠvenčionėliai.[6] Utenos siaurojo geležinkelio stotis neteko reikšmės, atidaryta nauja Utenos geležinkelio stotis į pietvakarius nuo miesto.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, viename stoties prekiniame vagone buvo įrengta Tremtinių muziejaus ekspozicija.[7] 2001 m. stoties kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[8]

2015 m. stotyje įkurtas Laisvės kovų muziejus.[9]

  1. Kad kultūros paveldas išliktų ateities kartoms
  2. 2,0 2,1 Kuktiškių istorijos fragmentai. Geležinkelis
  3. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  4. Utenos ir Utenos pašto stoties istorija[neveikianti nuoroda]
  5. Kultūros vertybės pagrindinis dosjė Nr: PD-25806[neveikianti nuoroda]
  6. Jakštas, Algis. „Siaurukas – neatsiejama Švenčionėlių istorijos dalis“. Švenčionių kraštas. Suarchyvuotas originalas 2017-01-18. Nuoroda tikrinta 2017-01-18.
  7. Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 77
  8. „Objekto Nr. 25806 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  9. Senojoje geležinkelio stotyje apsigyveno neįprasti keleiviai