Utenos siaurojo geležinkelio stotis

Šis straipsnis apie siaurojo geležinkelio stotį. Apie geležinkelio stotį skaitykite straipsnyje Utenos geležinkelio stotis.

Koordinatės: 55°29′39″N 25°34′56″E / 55.49411°N 25.58221°E / 55.49411; 25.58221

Utenos siaurojo geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2012 m.
Šalis	Lietuva
Gyvenvietė	Utena
Linijų skaičius	4-5
Geležinkeliai	Panevėžio–Pastovio geležinkelis
Atidaryta	1901 m.

Utenos siaurojo geležinkelio stotis – siaurojo geležinkelio stotis Utenoje, Stoties g. 39. 1901–1972 m. aptarnavo Panevėžio–Pastovio geležinkelį, uždarytą 750 mm vėžę perdarius į 1520 mm vėžę. 2001 m. į Kultūros vertybių registrą įrašytas stoties kompleksas (unikalus kodas 25806), jame esantis stoties pastatas (unikalus kodas 25807) bei vandens bokštas (unikalus kodas 16803). Stoties pastatas priklauso Utenos kraštotyros muziejui, pastate 2015 m. įkurtas Laisvės kovų muziejus.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Panevėžio–Pastovio geležinkelis.

1897 m. pradėta tiesti 144 km ilgio Panevėžio–Švenčionėlių atkarpa, kurioje įrengtos Troškūnų ir Utenos geležinkelio stotys. Darbinių traukinių eismas atkarpa prasidėjo 1899 m. spalio 28 d., oficialus atidarymas įvyko 1901 m. gegužės 13 d.^[2] Geležinkelio stoties pastatas pastatytas vienaaukštis, mūrinis, vėlyvojo klasicizmo stiliaus.^[3] Įrengtas 20 kub. m talpos mūrinis vandens bokštas.^[2] 1959 m. stoties situacijos plane pavaizduotas 4-5 linijų kelynas, ~50 m ilgio rampa.^[4]

1972 m. gruodį nutraukti siaurojo geležinkelio reisai, 1973 m. pradėta ardyti bėgius ruože Rubikiai–Švenčionėliai.^[5] Utenos siaurojo geležinkelio stotis neteko reikšmės. Po Nepriklausomybės atkūrimo stoties kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, vandens bokštas privatizuotas.^[6]