Priešistorinis menas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ankstyviausi pasaulyje vaizduojamojo meno kūriniai priskiriami orinjako kultūrai, pirmajai žmonių kultūrai Europoje. Pastarieji buvo nutapyti prieš 30–32 tūkst, m. aptinkami šovė urve, Prancūzijoje.

Priešistorinis menasmenas sukurtas prieš rašto atsiradimą. Laikotarpis kuomet atsirado raštas skirtingose kultūrose labai skiriasi. Raštas atsirado daugelyje pasaulio šalių 4–1 a. pr m. e.[1][2]

Paleolitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Paleolitas.
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Šamanizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Šamanizmas.

Iš pradžių mokslininkai manė, kad urvinis žmogus urvuose piešė pramogai, tačiau dabar didžioji dalis mokslininkų yra priešistorinės magijos teorijos šalininkai. Medžioklės sėkmės ir medžiojamųjų žvėrių bandų pagausėjimo užkeikimai buvo kertinis orinjako ir madleno kultūrų medžiotojų magijos akmuo priešistoriniais laikais.[3][4]

„Orinjakiečiai ir madleniečiai – iš prigimties medžiotojai – stengėsi susilaukti sėkmės medžioklėje, padedami ceremonijų. Jie piešė gyvūnus, kuriuos ruošėsi medžioti, paskui kaip magiškus burtus piešinyje išpiešdavo žaizdas, t. y. jie tarsi užmušinėdavo atvaizdus, kad užsitikrintų sėkmę tokiu būdu užburtų gyvūnų medžioklėje. Taip galima paaiškinti ženklus, skyles, strėles, kirvius ir vėzdus, matomus daugelyje gyvūnų piešinių. Kartais medžiotojo ketinimas būdavo išreiškiamas dar konkrečiau: gyvūnas atvaizduotas spąstuose, žabangose arba mušamas akmenimis...Kai kurios priešistorinės relikvijos turi nenuginčijamus tokio taikaus būrimo požymius – aiškius vaisingumo simbolius. Pavyzdžiui, kai kurie gyvūnai turi didelius nukarusius pilvus. Pabrėžto perdėjimo tikslas buvo atvaizduoti patelę su prieaugliu. Reikia manyti, kad gyvūnus piešęs burtininkas užkeikimais padėdavo daugintis kai kurioms gyvūnų rūšims, kurių priešistorinis žmogus suvalgydavo labai daug. Apie tai galima spręsti pagal dažnai randamas krūvas kaulų.“[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] Oxford Reference
  2. [2] Archyvuota kopija 2014-12-27 iš Wayback Machine projekto. National Geographic: The First Artists
  3. 3,0 3,1 Kastere, Norbert. 1958 m. 10 metų po žeme. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla
  4. Lewis-Williams, J. David. 2002. The Mind in the Cave: Consciousness and the Origins of Art. Thames & Hudson

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]