Unitarioji matrica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Unitarioji matricakompleksinė kvadratinė matrica U, kurios kompleksiškai jungtinė ir transponuota matrica U yra jai atvirkštinė.

čia I yra vienetinė matrica. Fizikoje, kvantinėje mechanikoje Ermitinė jungtinė matrica paprasta žymima durklo pavidalo simboliu . Tuomet ankstesnė lygybė užrašoma

Unitariosios matricos analogas realiųjų skaičių aibėje yra ortogonalioji matrica. Unitariosios matricos svarbios kvantinėje mechanikoje, kadangi nekeičia normos.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigtinio rango unitarioji matrica :

  • Bet kokiems dviem kompleksiniams vektoriams ir , daugyba iš nekeičia skaliarinės sandaugos; tai yra, .
  • yra normalioji matrica (. Skirtingai nuo unitariosios matricos ši sandauga nebūtinai lygi vienetinei matricai)
  • yra diagonalizuojama matrica, tai yra gali būti išskaidyta
čia yra unitarioji, o yra diagonalioji ir kartu unitarioji matrica.
  • .
  • Tikriniai vektoriai visada ortogonalūs.
  • gali būti užrašyta U = exp(iH) , kur žymi matricos eksponentę, yra menamasis vienetas, o yra Ermito matrica.

Matricos eksponentė gali būti parašyta:

  • Tiek unitariosios matricos stulpeliai, tiek eilutės sudaro ortonormuotą (ortogonalią ir normuotą) bazę.
  • Matricos tikrinės vertės išsidėsčiusios ant vienetinio apskritimo.

Bet kokiam neneigiamam sveikam skaičiui n, aibė visų n x n unitariųjų matricų daugybos atžvilgiu sudaro grupę, vadinamą unitariąja grupe U(n).

Bet kuri kvadratinė matrica su vienetine Euklidine norma yra dviejų unitarinių matricų vidurkis.[1]

Jei unitariosios matricos determinantas lygus vienetui, ji vadinama specialiąja unitariąja matrica.

Aibė visų specialiųjų unitariųjų matricų, kurių rangas daugybos atžvilgiu sudaro specialiąją unitariąją grupę, žymimą . Grupės ir vaidina svarbų vaidmenį kvantinėje mechanikoje ir elementariųjų dalelių fizikoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Li, Chi-Kwong; Poon, Edward (2002). „Additive decomposition of real matrices“. Linear and Multilinear Algebra. 50 (4): 321–326. doi:10.1080/03081080290025507. S2CID 120125694.