Um Kalsum

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Um Kalsum
arab. أم كلثوم
Biografija
Gimė1898 m. gruodžio 31 d.
Tamai ez Zahaira, Dakahlijos muchafaza, Egiptas
Mirė1975 m. vasario 3 d. (76 metai)
Kairas, Egiptas
ŽanraiEgiptietiška muzika, klasika
VeiklaDainininkė, aktorė
Aktyvumo metaiapie 1924–1973
Įrašų kompanijaMazzika
EMI Classics
Susijusi veiklaMohamedas El Kasabgis
Sajedas Darvišas
Balighas Hamdis
Abdelis Halimas Hafezas
El Sunbatis
Mohamedas Abdelis Vahabas

Um Kalsum (arab. أم كلثوم = ʾUmm Kulṯūm, pranc. Oum Kalthoum; tikras vardas arab. فاطمة إبراهيم السيد البلتاجي = Fāṭima ʾIbrāhīm es-Sayyid el-Beltāǧī; gimė 1898 m. gruodžio 31 d. arba 1904 m. gegužės 4 d.;[1] mirė 1975 m. vasario 3 d.) buvo Egipto dainininkė (kontraltas[2]), dainų autorė ir kino aktorė, aktyvi nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki XX a. aštuntojo dešimtmečio. Jai buvo suteiktas garbės titulas (arab. كوكب الشرق = Kawkab al-Sharq, kas reiškia žvaigždė iš rytų).[3] Gimtajame Egipte laikoma nacionaline dainininke, yra vadinama „Egipto balsu“[4][5] ir „Egipto ketvirtąja piramide“.[6][7]

Dažniausia Um atliktų dainų tematika – meilės, ilgesio ir netekties temos. Didžiąją savo karjeros dalį praleido kaip solo atlikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystė ir karjeros pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūdikystėje. Su tėvu Ibrahimu El Beltagiu

Gimė giliai pamaldžioje kaimo imamo Ibrahimo el Sajido el Beltagio ir namų šeiminkės Fatmos el Malegi šeimoje.[8] Gimimo vieta – Tamai e Zahairos kaimas, priklausantis Senbelaveino miestui, Dakahlijos muchafazoje, Nilo deltoje.[8] Jos tikslūs gimimo metai išlieka nežinomi, kadangi tuo metu Egipte privalomų gimimo metrikų nebuvo. Skirtingi šaltiniai įvardija 1898 m. gruodžio 31 d., 1904 m. gruodžio 31 d. arba 1904 m. gegužės 4 d. Dainuoti išmoko savamoksliškai, klausydamasi, kaip tėvas moko vyresnį brolį Khalidą dainuoti. Talentas pasireiškė ankstyvame amžiuje. Tėvas ją išmokė cituoti Koraną; teigiama, kad ji išmoko atmintinai visą knygą.[8] Pastebėjęs dukros gebėjimus dainuoti, tėvas pasiūlė jai prisijungti prie giminės ansamblio, kur ji dainuodavo pritariamuoju balsu.[9] Scenoje ji būdavo aprengta berniukai, taip pat dėvėdavo beduinišką galvos apdangalą, kad nesudarytų nepatogumų tėvui, kuris jaudindavosi dėl dukros reputacijos.[9] Kai Um buvo šešiolikos, ją pastebėjo vidutiniškai garsus dainininkas Mohamedas Abo al Ela. Jis išmokė Um dainuoti klasikinį arabišką repertuarą. Po kelių metų Um sutiko žymų kompozitorių ir ūdistą Zakariją Ahmadą, kuris pakvietė merginą į Kairą. Um Egipto sostinėje įsikūrė 1923 m. Um kelis kartus lankėsi Amino Beh Al Mahdžio namuose jo paties kvietimu, kur mokėsi groti ūdu. Ten ji labai artimai susibičiuliavo su Rauheja al Mahdi, Amino dukterimi. Um net dalyvavo Rauhejos dukters vestuvėse, nors buvo linkusi privengti viešumo privačiame gyvenime.

Ankstyvaisiais karjeros metais konkuravo su dviem tuomet populiariomis panašaus balso tembro dainininkėmis Munira El Mahdeja ir Fatija Ahmad.

Profesionali karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amino al Mahdžio dėka Um susipažino su Kairo kultūriniu gyvenimu. 1924 m. ją supažindino su poetu Ahmedu Ramiu,[10] jai vėliau parašiusiu 137 dainas, supažindinusiu su prancūzų literatūra ir galop tapusiu arabų kultūros ir literatūros interpretacijos mentoriumi. 1926 m. ji paliko Odeon įrašų studiją ir perėjo į „Gramophone“ įrašų kompaniją, kuri jai mokėjo gerokai dosnesnį honorarą. Neilgai trukus ji sutiko ūdo virtuozą ir kompozitorių Mohamedą El Kasabgį, supažindinusį ją su Arabų teatro rūmais, kur ji patyrė pirmą koncertinę sėkmę. Neįskaitant Mohamedo El Kasabgio, Um tuo metu didelę muzikinę įtaką darė Davudas Hosnis,[10] taip pat mokęs dainuojant kontroliuoti balsą ir atlikti arabiškus muvašša, specifinį nereliginės arabiškos muzikos žanrą.[11] 1932 m. jos solo įrašų pardavimai pasiekė tokį mastą, kad ji galėjo surengti didelį koncertinį turą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, pasirodydama didžiuosiuose arabų miestuose – Damaske, Bagdade, Beirute, Rabate, Tunise ir Tripolyje.

Plakatas, kviečiantis į Um Kalsum Jeruzalėje, Palestinos mandate 1930 m.

1934 m. Um Kalsum dainavo pirmosios Kairo radijo (nacionalinės radijo stoties) transliacijos metu.[12] Nuo to laiko ji koncertuodavo kiekvieno mėnesio pirmojo ketvirtadienio vakarą per visą keturiasdešimties metų karjerą.[9]

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje jos repertuaras ėmė įgauti savitą formą. Be jos charakteringo balso dainos tuomečiams klausytojams taip pat būdavo patrauklios dėl modernaus muzikos stiliaus ir romantinių temų. Savo repertuare atlikdavo daugiausiai poeto Ahmado Ramio ir kompozitoriaus Mohamedo el Kasabgio kūrinius, kuriuose taip pat būdavo grojama europietiškais instrumentais – violončele ar kontrabosu. 1936 m. Um debiutavo kaip aktorė Frico Krampo kino juostoje Weddad.[13] Per savo karjerą ji suvaidino dar penkiuose filmuose, kurių keturis režisavo Ahmedas Badrachanas[13], iš kurių Sallama ir Fatma sulaukė daugiausiai sėkmės.

1944 m. Egipto karalius Farukas I ją apdovanojo Dorybių medaliu, aukščiausiu šalies apdovanojimu,[3] įprastai naudojamu karališkosios šeimos nariams ir nusipelniusiems politikams pagerbti. Nepaisant to, teigiama, kad karališkoji šeima priešinosi solistės galimoms vedyboms su karaliaus dėde, todėl su karališkąja šeima santykiai buvę labai šalti. Tai iliustruojantis epizodas – karo tarp arabų ir Izraelio metu ji atsisakė atlikti konkrečią dainą to prašant Egipto legionui. Vis dėlto iškart po Egipto revoliucijos nuo jos atsitolino nemažai Egipto muzikantų dėl jos buvusių ryšių su ką tik nuverstu Egipto karaliumi, radijo stotys kurį laiką vengė groti jos dainas. Teigiama, kad apie tai sužinojęs Gamalas Abdelas Naseras, po perversmo tapęs prezidentu, tokį radijo stočių poelgį sukritikavęs pajuokaudamas, kad „Jie ką, išprotėjo? Ar nori, kad Egiptas nuo mūsų nusisuktų?“.[14]

Yra teigiančių, kad Um prisidėjusi prie Nasero politinės programos populiarinimo visuomenėje. Yra žinoma, kad Nasero kalbos ir kitos jo vyriausybės žinutės būdavo transliuojamos iškart po kasmėnesinių Um radijo koncertų. Taipogi ji atliko nemažai dainų, kuriose išreikšdavo palaikymą Naserui, su kuriuo siejo draugiški santykiai. Garsiausia jos daina, susijusi su Naseru – 1956 m. Sueco krizės metu atlikta „Wallāhi Zamān, Yā Silāḥī“ („Jau seniai tave ėmiau, o ginkle“), 19601979 m. net tapusi Egipto himnu.[15][16]

Um ne kartą rėmė Egipto karinius veiksmus konflikto su Izraelio metu.[3] Kasmėnesinius koncertus ji tęsė iki 1972 m.; jie visada pritraukdavo daugybę žmonių arabiškame pasaulyje, skubėdavusių namo koncerto pasiklausyti.[17] Koncertai trukdavo 3-4 valandas, per juos solistė atlikdavusi du ar tris kūrinius.

Auksinis amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Um Kalsum su to meto iškiliausiais Egipto klasikinės muzikos atstovais. Iš kairės: Riadas Al Sunbatis, Mohamedas El Kasabgis, Faridas al-Atrašas, Zakarija Ahmadas.

Um Kalsum muzikinė kryptis XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečiais ir brandus atlikimo stilius lėmė didžiulę sėkmę ir tai, ką galime vadinti dainininkės aukso amžiumi. Keičiantis masių muzikiniam skoniui ir norėdama priartėti prie gryno egiptietiško stiliaus, Um ėmė bendradarbiauti su kompozitoriumi Zakarija Ahmadu ir poetu Mahmudu Bairamu el Tunsiu. Taip Um Kalsum paliko dar ketvirtajame dešimtmetyje jos repertuare dominavusį šiuolaikinį romansinį stilių, kuriam muziką rašė daugiausiai Mohamedas El Kasabgis. Um nustojo dainuoti Kasagbio muziką ankstyvajame penktajame dešimtmetyje. Jų paskutinis bendradarbiavimas scenoje buvo 1941 m., atliekant Raq el Habib („Mylimojo širdis minkštėja“), tuo metu vieną jos populiariausių, sudėtingiausių ir aukšto kalibro dainų.

Um Kalsum ėmė vis daugiau bendradarbiauti su jaunesniu kompozitoriumi, prieš kelerius metus papildžiusiu jos kūrybinę grupę, Riadu Al-Sunbačiu. Nors Sunbačiui reikšmingą įtaką ankstyvaisiais metais buvo padaręs Kasabgis, jo rašomos melodinės linijos buvo lyriškesnės ir labiau priimtinos Um Kalsum auditorijai. Kartu Um Kalsum bendradarbiavo su Ramiu, rašiusiu Sunbačio kūriniams tekstus bei al-Tunisiu ir Ahmadu.

Um Kalsum ir Fairuz Beirute 1967 metais

1946 m. Um Kalsum savo auditoriją nustebino atlikdama religinio pobūdžio eiles Salou Qalbi („Klausk mano širdies“) klasikine arabų kalba (teksto autorius Ahmadas Šaukis, kompozitorius – Riadas al Sunbatis.[5] Kūrinys buvo populiarus. Taipogi ir kitos panašios Šaukio parašytos eilės, kurioms muziką parašydavo Sunbatis, buvo atliekamos Um Kalsum. Vienoje jų, Woulida el Houda („Pranašas gimė“), parašytoje 1949 m., ji pritrenkė monarchistus dainuodama apie pranašą Mahometą eilutes, kad šis „socialistų imamas“.

1950 m., pačioje karjeros viršūnėje, Um Kalsum atliko Sunbačio kompoziciją iš persų į klasikinę arabų kalbą verstiems Omaro Chajamo kvatrenus. Šių kvatrenų tematika – epikūrizmas ir atpirkimas. Um 1966 m. savitai, pagal Sunbačio melodiją atlikta Ibrahimo Nagi poema Al Atlal („griuvėsiai“) laikoma dainininkės vizitine kortele.[5] Kadangi tuo metu Um Kalsum vokalinės galimybės buvo pradėjusios stipriai prastėti, dainą galima laikyti paskutiniu grynai arabišku kūriniu dainininkės repertuare. Taikydamasi prie besikeičiančios situacijos Um Kalsum grįžo prie kūrinių, kuriuose akivaizdi Vakarų populiariosios muzikos įtaka, ir kuriems muziką rašė jos senas varžovas Mohamedas Abdelis Vahabas.

Um Kalsum dainų trukmė atlikimo metu nebuvo nustatyta ir žiūrovų pageidavimu galėdavo būti ištęsta. Tokiu atveju vienos dainos trukmė vietoje 45 minučių pailgėdavo iki 90 minučių, o koncertai trukdavo iki penkių valandų ir per juos būdavo atliekamos trys dainos.[9] Ši improvizacinė technika, kai viena eilutė ar posmas pakartojami keliskart, subtiliai keičiant emocijos intensyvumą, būdinga senam klasikiniam arabiškam dainavimui, Um buvo puoselėjama tol, kol leido vokalinės galimybės ir kol jos muzika netapo suvakarietinta.

Apie 1965 m. Um ėmė bendradarbiauti su kompozitoriumi Mohamedu Abdelvahabu. Be dainų apie meilę būta ir politinio pobūdžio dainų, kuriose palaikomas Egiptas ar arabai kovoje prieš Izraelio valstybę.[18] Laura Lohman[19] 1967 m. šešių dienų karą pralaimėjus Egiptui Um atliko liūdną dainą pavadiniomu Hadeeth el Rouh („sielos pamokslas“). 1971 m. įkūrus Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), JAE pirmojo prezidento Zajedo bin Sultano al Nahjano kvietimu Um Kalsum surengė kelis koncertus švęsti šį įvykį.[20]

Um Kalsum taip pat yra bendradarbiavusi su kompozitoriais Mahometu el Mugiu, Sajedu Mekavi ir Balighu Hamdžiu.

Mirtis, laidotuvės ir meninis palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Um Kalsum laidotuvių procesija

Um Kalsum mirė nuo inkstų nepakankamumo 1975 m. vasario 3 d., sulaukusi 76 metų amžiaus. Jos laidotuvės tapo valstybinio masto įvykiu, kuriame fiziškai dalyvavo apie 4 milijonai egiptiečių,[21] norėjusių išvysti velionės kortežą.[1] Skelbiama, kad jos laidotuvės sutraukė didesnes minias nei vėliau mirusio šalies prezidento.[22] Gatvės, pro kurias važiavo kortežas, buvo laikinai uždarytos. Palaidota mauzoliejuje netoliese Al Šafio mauzoliejaus Mirusiųjų mieste, Kaire.

Um Kalsum laikoma viena geriausių arabų atlikėjų arabiškos muzikos istorijoje[23], padariusi didelę įtaką arabiškojo pasaulio atlikėjams ir ne tik. Um Kalsum muziką gyrė Bobas Dylanas[24], Marija Kalas,[25] Mari Laforė,[26] Bono[26] ir Robertas Plantas,[27] ir kiti. Senegaliečių atlikėjas Jusu Ndūras, kurio tėvas buvo Um Kalsum gerbėjas, 2004 m. išleido muzikinį albumą pavadinimu Egiptas, įrašytą su Egipto orkestru, kuriam stiprią įtaką padarė Um Kalsum muzika.[28]

2001 m. Egipto valdžia dainininkės atminimui atidarė Žvaigždės iš Rytų muziejų.

Buvusio dainininkės namo vietoje Zamaleke pastatytas paminklas Um Kalsum.

Egipto kultūros ministerija ne kartą organizavo Um Kalsum hologramos koncertus Kaire ir Dubajaus operos teatre.[3]

Garsios dainos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Pavadinimas Vertimas Įrašų kompanija Žodžių autorius Kompozitorius
1944 Ghaneely Shwaya Shwaya
(iš filmo „Sallama“)
Švelniai dainuok man Orient Bairamas al-Tunisis Zakarija Ahmedas
1946 Walad Al Hoda Tiesaus kelio vaikas Cairophon Ahmedas Šaukis Riadas al Sunbatis
1960 Howa Saheeh El Hawa Ghallab Tiesa, kad meilė yra triumfuojanti Sono Cairo Mamunas al Šinavis Balighas Hamdi
1961 Hayyart Alby Sujaukei mano širdį Philips Ahmed Ramis
1962 Ha Seebak Lezzaman Aš tave paliksiu Mohamedas Abdelis Vahabas Riadas al Sunbatis
1963 Betfakker Fe Meen Apie ką tu galvoji Sono Cairo Mamunas al Šinavis Balighas Hamdi
La Ya Habibi Ne, mano meile Philips Abdelis Fata Mustafa Riadas Al Sunbatis
Lel Sabre Hedoud Kantrybės ribos Sono Cairo Mohamedas El Mugis Mohamedas Abdelis Vahabas
1964 Seeret Hob Meilės istorija Morsis Gamilas Azizas Balighas Hamdi
Inta Omri Tu mano gyvenimas Ahmedas Šafikas Kamelis Mohamedas Abdelis Vahabas
1965 Inta Al Hob Tu – meilė Ahmedas Ramis
Amal Hayaty Mano gyvenimo viltis Ahmedas Šafikas Kamelis
1966 Al Atlal Griuvėsiai Ibrahim Nagi Riadas Al Sunbatis
Fakkarouny Jie priminė man Mohamedas Abdelis Vahabas Mohamedas Abdelis Vahabas
Hagartak Palikau tave Ahmedas Ramis Riadas Al Sunbatis
1967 Hadeeth El Rouh Sielos kalba Mohamedas Ikbalis
El Hob Keda Štai taip yra meilė Bairamas al-Tunisis
Awedt Eni Pripratau prie tavo žvilgsnio Ahmedas Ramis Riadas Al Sunbatis
Fat Al Mi’aad Per vėlai Morsis Gamilas Azizas Balighas Hamdi
1968 Ruba’iyat Al Adawiya Adavijos kvatrenas Taharas Abufača Riadas Al Sunbatis
Hathihy Leilty Tai mano naktis Mohamedas Abdelis Vahabas Džordžas Gerdakas
1969 Alf Leila W Leila 1001 naktis Morsis Gamilas Azizas Balighas Hamdis
Aqbel Al Leil Naktis ateina Ahmedas Ramis Riadas Al Sunbatis
Arooh Lemeen Pas ką aš eisiu Abdelis Munaimas al-Sibajas
1970 Es’al Rohak Paklausk savęs Mohamedas El Mugis Mohamedas Abdelis Vahabas
Zekrayat Suvenyrai Ahmedas Ramis Riadas Al Sunbatis
El Hob Kollo Visa meilė Ahmedas Šafikas Kamelis Baligh Hamdi
Ruba’iyat Al Khiyam Palapinių kvatrenai Ahmedas Ramis Riadas Al Sunbatis
W Marret Al Ayam Ir dienos praėjo Mamunas El Šinavis Mohamedas Abdelis Vahabas
1971 Al Thulathiya Al Muqaddassa Šventasis tercetas Salehas Gaudatas Riadas Al Sunbatis
Mesh Momken Abadan Visiškai neįmanoma Mamunas El Šinavis Balighas Hamdis
El Alb Ye’sha' Širdis myli Bairamas al-Tunisis Riadas Al Sunbatis
Aghda Al’ak' Ilgiuosi tavęs
Al Amal Viltis Zakarija Ahmedas
1972 Raq El Habib Mylimojo kerštas Ahmed Rami Mohamedas El Kasabgis
Lasto Fakir Vis dar galvoju Abdelis Fata Mustafa Riadas Al Sunbatis
Ya Masharny Kas mane palaiko Ahmedas Ramis Sajedas Mekavis
1973 Hakam Alayna Al Hawa Mes meilės rankose Mohamedas Abdelis Vahabas Balighas Hamdis
Ahl El Hawa Mylimieji Bairamas al-Tunisis Zakarija Ahmedas
Yally Kan Yeshguik 'Anni Kas tik kalbėjo tau apie mane Ahmedas Ramis Riadas Al Sunbatis
Sahran La Wahdi Viena pati sau
Daleely Ahtar Aš sutrikusi
1974 Shams El Aseel Įsimylėjėliai Bairamas al-Tunisis
Ana Fe Intizarak Laukiu tavęs Zakarija Ahmedas
1975 Ya Toul 'Azaby Mano kentėjimas Cairophon Ahmedas Ramis Riadas Al Sunbatis
Sallou Alby Pradžiugina mano širdį Relax-In Ahmedas Šaukis
Ozkourini Galvok apie mane Cairophon Ahmedas Ramis
Aghar Min Nesmat Al Gnoub Pavydu pietų vėjelio Sono Cairo
Al Oula Fel Gharam Geriausia įsimylėjime Bairamas al-Tunisis Zakarija Ahmedas
1976 Misr Tatahaddath 'an Nafsaha Egiptas kalba pats apie save Hafezas Ibrahimas Riadas Al Sunbatis
Helm Sapnas Bairamas al-Tunisis Zakarija Ahmedas
Al Ahat Dejonės
Arak Assi Addame' Matau tave verkiantį Abu Firasas al-Himdanis Riadas Al Sunbatis
1978 Sourat Al Shakk Abejonė Abdala Al Faisalis

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 "Umm Kulthūm". Encyclopædia Britannica. 2012. http://www.britannica.com/EBchecked/topic/613905/Umm-Kulthum. 
  2. „Funeral for a Nightingale“. Time. 1975 m. vasario 17 d. Suarchyvuotas originalas 2007 m. lapkričio 21 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d. 
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 „Egypt's Umm Kulthum hologram concerts to take place at the Abdeen Palace on November 20,21“. EgyptToday. 2020-11-14. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d. 
  4. Umm Kulthum: A Voice Like Egypt. 
  5. 5,0 5,1 5,2 Danielson, Virginia (1996). „Listening to Umm Kulthūm“. Middle East Studies Association Bulletin 30 (2): 170–173. ISSN 0026-3184. JSTOR 23061883. doi:10.1017/S0026318400033976. 
  6. „Umm Kulthoum, the fourth pyramid“. 2008. Suarchyvuotas originalas 2018-09-06. Nuoroda tikrinta 2021-11-30. 
  7. Umm Kulthum, homage to Egypt's fourth pyramid, <https://en.qantara.de/content/umm-kulthum-homage-to-egypts-fourth-pyramid> 
  8. 8,0 8,1 8,2 „The Quietus | Features | Electro Chaabi | Umm Kulthum: Queen Of The Nile“. The Quietus (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d. 
  9. 9,0 9,1 9,2 9,3 'She exists out of time': Umm Kulthum, Arab music's eternal star“. the Guardian (anglų). 2020 m. vasario 28 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d. 
  10. 10,0 10,1 Danielson, Virginia (2008 m. lapkričio 10 d.), p.56
  11. Danielson, Virginia (2008 m. lapkričio 10 d.), pp.56–57
  12. Danielson, Virginia (2001). „Umm Kulthum [Ibrāhīm Um Kalthum]“. In Root, Deane L. (red.). Naujasis Grove muzikos ir muzikantų žodynas. Oksfordo universiteto leidykla.
  13. 13,0 13,1 „Film card“. Torino Film Fest (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-02-18. 
  14. Um Kalsum: Balsas kaip Egiptas. Rež. Michal Goldman. Citatos autorius Omaras Šarifas, 1996 m.
  15. Danielson, Virginia (2008 m. lapkričio 10 d.). "The Voice of Egypt": Umm Kulthum, Arabic Song, and Egyptian Society in the Twentieth Century. University of Chicago Press. ISBN 978-0226136080 – via Google Books. 
  16. „Umm Kulthum – Egyptian musician – Britannica.com“. 5 June 2016. Suarchyvuotas originalas 5 June 2016. 
  17. „Umm Kulthum: 'The Lady' Of Cairo“. NPR.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-02-04. 
  18. Trost, Ernst (6 August 1967). „David und Goliath: Die Schlacht um Israel 1967“. Molden – via Google Books. 
  19. Lohman, Laura (1 February 2011). Umm Kulthum: Artistic Agency and the Shaping of an Arab Legend, 1967–2007. Wesleyan University Press. ISBN 9780819570734 – via Google Books. 
  20. „Umm Kulthum brought back to life in unique Dubai 3D concert treatment“. The DAIMANI Journal (anglų). 2020-08-07. Nuoroda tikrinta 2021-02-18. 
  21. „Kumbh together“. The Economist. 
  22. Danielson, Virginia. "Listening to Umm Kulthūm. " Middle East Studies Association Bulletin, 30-as tomas, nr. 2, 1996 m., 170–173 psl.
  23. „Four decades on, the legacy of Umm Kulthum remains as strong as ever“. Arab News (anglų). 2018-02-06. Nuoroda tikrinta 2020-08-08. 
  24. „Playboy Interview: Bob Dylan“. Interferenza.com. Nuoroda tikrinta 8 September 2012. 
  25. „Umm Kulthum: Pride of Egypt“. Suarchyvuotas originalas 2015 m. gruodžio 24. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d. 
  26. 26,0 26,1 „Old is gold: Vintage photos of a chic Umm Kulthum in Paris!“. 4 October 2015. 
  27. Andy Gill (2010 m. rugpjūčio 27). „Robert Plant: 'I feel so far away from heavy rock'. The Independent (UK). Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d. 
  28. Hoebrechts, Laurent. „Youssou N'Dour chante l'islam éclairé“. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.