Pereiti prie turinio

USS Nimitz (CVN-68)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
USS Nimitz (CVN-68)
Bendra informacija
Užsakytas 1967 m. kovo 31 d.
Pradėtas statyti 1968 m. birželio 22 d.
Nuleistas 1972 m. gegužės 13 d.
Plaukiojantis nuo 1975 m. gegužės 3 d.
Sustabdytas tikėtasi 2003 m.
Būsena tarnyboje iki 2007 m.
Namų uostas San Diegas, Kalifornija
Charakteristikos
Tonažas 100 020 t[1][2]
Ilgis bendras: 333 m
vandens linijos: 317 m
Plotis bendras: 76,8 m
vandens linijos: 40,8 m
Grimzlė max: 11,3 m
ribinė: 12,5 m
Pakilimo tako ilgis 77 m
Pakilimo tako plotas 18211 m²
Varomoji jėga du Westinghouse A4W atominiai reaktoriai (194 MW)[3][4]
4 garo turbitnos
4 sraigtai (5 menčių)
Greitis 31,5 mazgo (58,3 km/h)[5]
Nuotolis praktiškai neribotas
Įgula 3200
Davikliai ir apdorojimo sistemosSPS-48E 3-D oro paieškos radaras
SPS-49(V)5 2-D oro paieškos radaras
Mk 23 nusitaikymo radaras
du SPN-46 skrydžių valdymo radarai
SPN-43B skrydžių valdymo radaras
SPN-44 nusileidimo pagalbos radaras
trys Mk 91 NSSM vadovavimo sistemos
trys Mk 95 radarai
Ginkluotė 3 × Phalanx CIWS
2 × 21 kameros RIM-116 RAM
2 × Mk 29 Sea Sparrow
Šarvas (nežinoma)
Orlaivių talpa 90 lėktuvų ir sraigtasparnių
Pravardė Jūrų vilkas (angl. Old Salt)

USS Nimitz (CVN-68) – vienas didžiausių atominių lėktuvnešių pasaulyje, priklausantis Jungtinių Valstijų kariniam jūrų laivynui. USS Nimitz yra pirmasis Nimitz klasės lėktuvnešis. Pavadintas garsaus JAV laivyno admirolo Česterio W. Nimitzo vardu.

Lėktuvnešis pradėtas statyti 1968 m. kovo 22 d. „Newport News Shipbuilding“ laivų statykloje Niuport Niuze, Virdžinijoje. Įgaliotas bet kada išplaukti į jūrą 1975 m. gegužės 3 d. prezidento Džeraldo Fordo.

Catherine Nimitz Lay, Česterio W. Nimitzo duktė, krikštija laivą „Nimitz“ 1972 m. gegužės 13 d.

Pirmą kartą į jūrą „Nimitz“ išplaukė 1976 m. liepos 7 d. Lėktuvnešis kartu su kreiseriaisUSS South Carolina“ ir „USS California“ buvo dislokuoti Viduržemio jūroje. 1977 m. vasario 7 d. flotilė grįžo į bazę Norfolke, Virdžinijoje.

Antrasis reisas į Viduržemio jūrą, įvykęs 1977–1978 m., taip pat buvo taikus. Tačiau 1979 m. rugsėjo 10 d. „Nimitz“ išvyko į „Evening Light“ operaciją, skirtą JAV ambasados darbuotojų, paimtų įkaitais Teherane (Iranas), išlaisvinimui. Irano dykumoje nukritus keliems sraigtasparniams, misija buvo nutraukta ir, po 144 parų jūroje, 1980 m. gegužės 28 d. lėktuvnešis grįžo namo.

Kitais metais sudužus ant lėktuvnešio besileidžiančiam lėktuvui EA-6 Prowler žuvo 14 žmonių, 45 buvo sužeisti.

1981 m. Persijos įlankoje, netoli Libijos paskelbtos „mirties linijos“ du patruliuojančius „Nimitz“ VFA-41 eskadrilės lėktuvus F-14As atakavo Libijos pilotai. Tačiau amerikiečių pilotai apsigynė ir pastaruosius numušė.

1985 m. „Nimitz“ vėl buvo išsiųstas į Viduržemio jūrą prie Libano krantų. Tai buvo atsakas į Libano šiitų musulmonų teroristų veiksmus, kai buvo užgrobtas „Trans World Airlines“ skrydis TWA Flight 847, kuriuo skrido daug JAV piliečių. Lėktuvnešis jūroje prabuvo iki rugpjūčio.

1987 m. pasikeitė „Nimitz“ namų uostas ir nuo šiol jis buvo švartuojamas Bremertone, Vašingtono valstijoje.

1988 m. lėktuvnešis patruliavo prie Pietų Korėjos. Šiuo žingsniu buvo siekiama padidinti saugumą XXVIII vasaros olimpinėse žaidynėse Seule.

1988 m. spalio 29 d. „Nimitz“ buvo išsiųstas į „Eastern Will“ karinę operaciją Arabijos jūroje.

1991 m. vasario 25 išvyko pavaduoti lėktuvnešio „USS Ranger“, dalyvavusio operacijoje „Audra dykumoje“. Grįžo į Bremertoną tų pačių metų rugpjūčio 24 d.

1993 m. vėl praleido kelis mėnesius Persijos įlankoje.

1996 m. kovą lėktuvnešis buvo išsiųstas patruliuoti Taivano vandenyse.

2001 m. lapkričio 13 d. „Nimitz“ namais tapo San Diego uostas Kalifornijoje.

2003 m. balandžio viduryje padėjo „USS Abraham Lincoln“ lėktuvnešiui atakuoti Iraką operacijoje „Irako laisvė“.

Tų pačių metų lapkričio 2 d. grįžo į San Diegą reguliariam patikrinimui bei remontui.

2005 m. kovą „Nimitz“ vėl buvo dislokuotas Persijos įlankoje. Grįžo lapkričio 8 d.

  1. Polmar, Norman (2004). The Naval Institute Guide to the Ships and Aircraft of the U.S. fleet. Annapolis, Maryland: Naval Institute Press. p. 112. ISBN 978-1-59114-685-8.
  2. „CVN-68: NIMITZ CLASS“ (PDF).
  3. Kuperman, Alan; von Hippel, Frank (2020-04-10). „US Study of Reactor and Fuel Types to Enable Naval Reactors to Shift from HEU Fuel“. International Panel on Fissile Materials. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-05. Nuoroda tikrinta 2022-02-26.
  4. Hanlon, Brendan Patrick (2015-05-19). Validation of the Use of Low Enriched Uranium as a Replacement for Highly Enriched Uranium in US Submarine Reactors (PDF) (MSc). Massachusetts Institute of Technology. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-10-09. Nuoroda tikrinta 2022-02-26.
  5. Slade, Stuart (1999-04-29). „Speed Thrills III – Max speed of nuclear-powered aircraft carriers“. NavWeaps. Suarchyvuota iš originalo 2010-01-11. Nuoroda tikrinta 2012-01-10.