Užkeikta merga
Užkeikta merga arba Akmens Nuotakos akmuo – riedulys Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Akmenio kaime, prie senkelio Varėna-Valkininkai. Archeologijos paminklas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Akmuo 1,15 m aukščio, prie pagrindo keturkampio formos 68 x 51 x 77 x 63 cm. Akmens viršuje pritvirtintas geležinis kryželis ir iškalta duobutė šventintam vandeniui įpilti. Iki XX a. vidurio Užkeiktos mergos akmuo buvo gausiai lankomas maldininkų, ypač dešimtąjį penktadienį po Velykų. Buvo daromi apžadai, aukojama maisto, linų, drobės, pinigų.[1]
Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak padavimų, motina prakeikusi važiuojančią tuoktis dukterį ir ši pavirtusi akmeniu. Kita sakmė pasakoja, kad tėvai norėję savo jauną dukterį išleisti už turtingo senio. Paklusdama tėvams, tačiau nemylėdama jaunikio, jaunoji išvažiavo bažnyčion. Bevažiuodama ėmė graudžiai raudoti ir ištarė: „Geriau aš nelaiminga akmeniu pavirsčiau, negu už senio tekėčiau“. Sulig tais žodžiais ji ir virto akmenimi. Šis akmuo, būdamas piramidės formų, iš tikrųjų primena merginos figūrą, todėl anksčiau gyventojai per šventes papuošdavo akmenį merginos drabužiais, čia ateidavo pasiguosti aplinkinių kaimų mergelės.
Kitos legendos byloja, kad tai yra suakmenėjęs žaltys, pastojęs kelią vienuoliams, ėjusiems krikštyti lietuvių.
Vincas Krėvė apie šį akmenį parašė padavimą „Užkeikta merga“. Jį išsamiai aprašė archeologas Petras Tarasenka knygoje „Didžiųjų Tyrulių paslaptys“.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Užkeikta merga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 235 psl.
- Gitana Kazimieraitienė. Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai. Kaunas: Šviesa, 2008, 18-19 p. ISBN 5-430-04769-4.