Turgelių herbas
| Turgelių herbas |
|---|
 |
 |
 |
 |
Turgelių herbas – Turgelių kaimo ir seniūnijos heraldinis atributas.
Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sidabriniame lauke raudonos lūžusios kolonos apatinė dalis, apvyta auksiniais vynuogienojais su auksinėmis kekėmis.
Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kolona – teisingumas, geranoriškumas, humanizmas, išmintis ir triumfas. Tai P. K. Bžostovskio idėjų simbolis.
- Vynuogienojai – atgimimas, vaisingumas, gyvybė.
- Sidabrinis skydo laukas – Merkys, tekantis pro Turgelius.
- Raudona lūžusi kolona su aplink ją apsivijusiomis auksinėmis vynuogėmis – istorinio paveldo atgaivinimas ir įprasminimas. S
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarstant galimus Turgelių herbo motyvus, buvo nuspręsta juos susieti su Paulavos Respublika, gyvavusia Turgelių apylinkėse XVIII a. antrojoje pusėje. Žymi visoje Europoje Pavlovo Respublika užėmė vos 3000 ha žemės, tačiau turėjo nuosavą konstituciją, herbą, vėliavą, pinigus, iždą, mokyklą. Pavlovo Respublikos prezidentas Povilas Ksaveras Bžostovskis, veikiamas liberalių idėjų, savo valstiečius baudžiauninkus paleido į laisvę ir išnuomojo jiems žemę už mokestį. Jis rūpinosi valstiečių išsilavinimu, kultūriniu išprusimu, sveikata. P. K. Bžostovskis išleido daugelį knygų ir brošiūrų, buvo geras vertėjas. Pavlovo Respublika gyvavo 30 metų.[1]
Herbą 2012 m. sausio 16 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-928, nors dar 2011 m. gruodžio 29 d. herbas buvo patvirtintas Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu.[2] Etalono autorius – Juozas Galkus.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.krastonaujienos.lt
- ↑ http://www.infolex.lt/salcininkai/Default.aspx?Id=3&DocId=6056[neveikianti nuoroda]
- ↑ Lietuvos miestų, miestelių, kaimų herbai ir vėliavos. Archyvuota kopija 2021-09-01 iš Wayback Machine projekto. Archyvai.lt (tikrinta 2021-09-01).