Turėti ir neturėti
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Turėti ir neturėti (angl. To Have and Have Not) yra 1937-ųjų Ernesto Hemingvėjaus novelė apie Harį Morganą, žvejų laivo kapitoną, kuris verčiasi kontrabandos gabenimu tarp Kubos ir Floridos. Novelėje Haris yra iš prigimties geras žmogus, dėl ekonominių sumetimų priverstas dirbti juodojoje rinkoje. Knygos pradžioje Harį nusamdo žvejys mėgėjas Džonsonas, kuris apgauna Harį ir, nesumokėjęs už plaukimą žvejoti, pabėga iš šalies lėktuvu prieš Hariui suvokiant, kas vyksta. Po šio įvykio, norėdamas užsidirbti pinigų šeimai išmaitinti, Haris nusprendžia pamėginti nelegaliai nugabenti Kinijos imigrantus į Floridą (tada jis jaučiasi esąs priverstas nužudyti už imigrantų pergabenimą atsakingą žmogų, kadangi šis "akivaizdžiai buvo per lengvai sukalbamas sumokėti jam daugiau"). Novelėje ryškūs Didžiosios depresijos padariniai: patvirkimas, "končomis" vadinami badaujantys Ki Vesto gyventojai.
Haris Morganas yra tipinis Hemingvėjaus herojus, iš pradžių atsiskleidžiantis kaip šaltakraujis žudikas, tačiau tuo pat metu jis yra mistinis, moraliai gero amerikiečio tėvo pavyzdys. Haris Morganas turi tik vieną sveiką ranką, kaip jis prarado antrąją atskleidžiama tolimesniuose knygos skyriuose; taip pat pasakojama, kaip jis, būdamas vienarankis, susidoroja su trimis Kubos banditais, kurie laiko jį įkaitu draugo Fredžio laive.
Novelė susideda iš dviejų anksčiau parašytų trumpų istorijų ("One Trip Across" ir "The Tradesman's Return"), kurios sudaro pirmuosius knygos skyrius, ir vėliau parašytos apysakos (sudarančios du trečdalius knygos). Rašymo stilius - modernus, nes istorija pasakojama iš kelių skirtingų pozicijų, skirtingu metu, skirtingų veikėjų. Novelė prasideda pirmuoju asmeniu (pasakoja Haris), po to pereinama prie trečiosios, visažinio, pozicijos, vėliau vėl grįžtama į pirmąjį asmenį (pasakoja Elas ir po to vėl Haris) ir galų gale vėl pereinama į trečiąjį asmenį iki pat novelės pabaigos. Dėl šios priežasties veikėjų vardai dažnai minimi po skyriaus antrašte, pabrėžiant, iš kieno pozicijos bus pasakojama novelės istorija.
Sakoma, jog Hemingvėjus turėjo parašyti šią knygą dėl kontraktinio įsipareigojimo ir pats jos nemėgo. Howard Hawks, parašęs novelės adaptaciją filmui, tvirtino, kad Hemingvėjus buvo jam sakęs, jog tai buvusi prasčiausia jo knyga - bunch of junk".[1] Taip pat manoma, kad knygą jis parašė reziduodamas Compleat Angler Hotel viešbutyje Biminio saloje, Bahamose.
Adaptacijos filmuose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1944 m. filme Turėti ir neturėti, pagrįstame novele ir režisuotame Howard Hawks, istorija perkeliama iš Ki Vesto į Martiniką, esant Viši režimui. Filme vaidina Hamfris Bogartas, Valteris Brenanas ir Lorena Bakol.
Antroji filmo versija, pavadinta Lūžio taškas (1950), buvo režisuota Maiklo Kartiso, joje vaidmenį atliko Džonas Garfildas. Veiksmas buvo perkeltas į pietų Kaliforniją, o Garfildas vaizduojamas buvusiu PT laivo kapitonu.
Trečiąją versiją, pavadintą The Gun Runners (1958) režisavo Donas Sigelas. Bogarto/Garfildo rolę vaidina Odi Merfi, o Everetas Slounas atlieka Valterio Brenano, alkoholiko partnerio, vaidmenį, tačiau Slouno interpretacija nebuvo tokia juokinga kaip Brenano.
Polina Keil tvirtino, kad pabaiga buvo panaudota Džono Hiustono filme Key Largo (1948) ir kad „One Trip Across“ buvo perdaryta į The Gun Runners (1958).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ interview with Hawks by Joseph McBride for the Directors' Guild of America, October 21�23, 1977, private publication of the Directors' Guild, p.21; quoted at length in Mast, p.243.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ernest Hemingway Website Archyvuota kopija 2009-03-21 iš Wayback Machine projekto.