Tunelių žiurkės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kareivį leidžia į tunelį. Operacija „Oregonas“, 1967 m.

Tunelių žiurkės“ (angl. tunnel rats) – JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos kareiviai, kurie Vietnamo karo metu požemiuose vykdė paieškos ir naikinimo užduotis. Vėliau, Afganistano karo metu, panašios Tarybinės Armijos kareivių grupės buvo naudojamos ir Afganistane. „Tunelių žiurkės“ – tai neoficialus jų pavadinimas.

Vietnamo karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietnamo karo metu „tunelių žiurkės“ buvo savotiška savanorių JAV, Australijos ir N. Zelandijos kareivių specializacija.

Nuo XX a. 5-to dešimtmečio, karo prieš Prancūzijos kolonijines pajėgas metu, Vietkongas įrengė plačias požeminių tunelių sistemas. 7-tąjį dešimtmetį Vietname požemiuose buvo ligoninės, mokomosios klasės, sandėliai, štabai ir pan. Vietkongo daliniai, sukaupę didžiulę partizaninio karo patirtį, galėdavo slapstytis savo tuneliuose po keletą mėnesių. Tuneliai buvo pavojingi į juos patekusiems priešams dėl spąstų ir pasalų.

JAV kariuomenei aptikus tunelį į jį siųsdavo „tunelių žiurkes“, kad šie sunaikintų viduje esančius priešo kareivius ir (arba) padėtų sprogmenis tunelių susprogdinimui. Paprastai „tunelių žiurkė“ būdavo ginkluotas tik standartiniu JAV kariuomenės .45 kalibro „Colt M1911“ pistoletu, durtuvu ir žibintuvėliu. „Tunelių žiurkėms“ buvo leidžiama tuneliuose naudoti bet kokį kitą pistoletą, kurį pajėgs gauti.

Dažnai tuneliuose buvo įrengti U pavidalo sifonai, kad sulaikytų galimas nuodingųjų dujų atakas. „Tunelių žiurkės“ neretai naudodavo dujokaukes, tačiau dažniausiai jų vengė, kadangi su jomis dar sunkiau matyti, girdėti ir kvėpuoti siauruose ir tamsiuose tuneliuose. Vietkongo tuneliuose būdavo daug pavojingų vietų, pvz., angose sienose, pro kurias Vietkongo kareiviai galėdavo ietimis persmeigti įsibrovėlius. Tuneliuose pasitaikydavo ir nuodingų gyvačių (jas Vietkongo kareiviai kartais naudodavo kaip spąstų esminę dalį), skorpionų, vorų, taip pat žiurkių ir skruzdėlių. Tuneliuose neretai gyveno juodabarzdžiai maišasparniai (Taphozous melanopogon) ir grotiniai šikšnosparniai (Eonycteris spelaea), kurie trikdydavo tuneliais judančius kareivius, nors ir nekėlė jiems tiesioginio pavojaus.

Dalis tunelių komplekso Củ Chi rajone (buvęs Saigonas).
„Tunelių žiurkės“ ruošia užtaisus tunelių sprogdinimui

Dėl ribotos erdvės tunelių „žiurkės“ nemėgo ryškių vamzdžio liepsnos plyksnių, būdingų stambiems .45 kalibro šoviniams, kurie juos trumpam apakindavo, o smarkus šūvio garsas – apkurtindavo. „Žiurkės“ neretai naudodavo aptiktus trofėjinius pistoletus. Vietnamiečių naudoti tarybiniai pistoletai buvo mėgstamas „M1911“ pistoletų pakaitalas, bet jų būdavo sunku gauti, tad kareiviai dažnai prašydavo, kad namiškiai nupirktų ir atsiųstų civilinių pistoletų ar revolverių. Tokie mėgstami pakaitiniai pistoletai buvo mažesni vokiški 9 mm kalibro pistoletai „Luger P08“ ar „Walther P38“, naudojantys „9×19 mm Parabellum“ šovinius. Šie pistoletai dažniausiai buvo Antrojo pasaulinio karo trofėjai, kuriuos amerikiečių kareiviai parsivežė namo iš karo. Dažnai „žiurkės“ mainydavo „M1911“ į revolverius, kuriais būdavo ginkluoti kitų tarnybų kariškiai. Dažnai naudodavo savadarbius duslintuvus, kad šūvių garsas būtų kuo silpnesnis. Ypač vertino specialiai modifikuotą revolverį „Smith & Wesson Model 29“, vadinamąjį tylųjį specialiosios paskirties revolverį (angl. quiet special purpose revolver). Standartiniai šio modelio pistoletai šaudė „.44 Magnum“ šoviniais, o specialiojo tylaus modelio revolveriai buvo ne tik lengvesni ir trumpesni, dėl ko patogesni ankštuose tuneliuose, bet ir naudojo .410 kalibro šovinius su vidiniu stūmokliu, dėl ko buvo praktiškai begarsiai. Panašius šovinius naudoja vėliau sukonstruoti rusiški revolveriai „OC-38“.

„Tunelių žiurkės“ dažniausiai buvo smulkaus sudėjimo (žemesni kaip 168 cm), kad būtų patogiau veikti siauruose tuneliuose.[1] Mangold ir Penycate rašė, kad „tunelių žiurkės“ buvo beveik vien baltaodžiai ar Lotynų Amerikos kilmės, o šie – daugiausiai JAV puertorikiečiai ar meksikiečiai.[2]

„Tunelių žiurkių“ taktiką ėmė plisti po sėkmingo jos panaudojimo 1966 m. sausį kombinuotoje JAV ir Australijos dalinių operacijoje prieš Cu Chi tunelius Binh Duong provincijoje, žinomoje pavadinimu operacija „Užlankstas“ (angl. Operation Crimp).[2]

Afganistanas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afganistane nuo senovės yra didelis drėkinimo tunelių (vadinamųjų kiarizų) tinklas. 1979–1989 m. Afganistano karo metu šiuos tunelius naudojo modžahedai. Tenai veikusi Tarybinės Armijos 40-oji armija turėjo savų „tunelių žiurkių“, kurie „valydavo“ kiaryzus.[3]

Dabar vykstančiame Afganistano kare JAV ir D. Britanijos jūrų pėstininkams irgi tenka užsiimti panašia veikla.[4][5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „The Tunnel Rats of Viet Nam“. Viet Nam. Digger History: an unofficial history of the Australian & New Zealand Armed Forces. 
  2. 2,0 2,1 Mangold, Tom; John Penycate (2005). The Tunnels of Cu Chi. Presidio Press. ISBN 0-89141-869-5.
  3. Grau, Lester W.; Ali Ahmad Jalali. „Underground Combat: Stereophonic Blasting, Tunnel Rats and the Soviet-Afghan War“. Engineer (1998 m. November). 
  4. „Taliban using ancient well and tunnel system“
  5. „Taliban Secret Weapon: Ancient Irrigation Trenches“

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mangold, Tom; John Penycate (2005). The Tunnels of Cu Chi. Presidio Press. ISBN 0-89141-869-5.
  • Rottman, Gordon (2006). Viet Cong and NVA Tunnels and Field Fortifications of the Vietnam War. Osprey Publishing. ISBN 1-84603-003-X.
  • Kirchner, Paul (2009). More of the Deadliest Men Who Ever Lived. Paladin Press. ISBN 978-1-58160-690-4.