Jean Chalgrin

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trumfo arka
Šv. Pilypo bažnyčios interjeras

Žanas Fransua Šalgrenas (pranc. Jean-François-Thérèse Chalgrin, 1739 m. Paryžius1811 m. sausio 21 d. ten pat) – prancūzų architektas klasicistas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1758 m. laimėta prestižinė Romos premija (prix de Rome) jam suteikė teisę nuo 1759 m. lapkričio iki 1763 m. gegužės studijuoti menus Romoje. Jo mokytoju buvo garsus italų dailininkas ir architektas Džovanis Nikolas Servandonis (it. Giovanni Niccolo Servandoni). Nuo 1770 m. Prancūzų karališkosios architektūros akademijos narys. Užsitikrinęs kunigaikščio Etjeno Fransua de Šuazelio paramą 1775 m. tapo Provanso kunigaikščio pirmuoju architektu ir statybų intendantu.

1776 m. vedė dailininko Klodo Vernė dukrą Margaritą Emiliją, su ja turėjo dukrą Luizą Žozefiną (17771794 m.). Tais pačiais metais tapo laisvųjų mūrininkų ložės nariu.[1]

Įvykus Prancūzijos revoliucijai, jam vadovaujant Liuksemburgo rūmai buvo pritaikyti dirbti Direktorijai. 1799 m. išrinktas Dailiųjų menų akademijos 3-osios sekcijos nariu, užėmė V krėslą vietoje Šarlio de Vaili (Charles De Wailly). 1806 m. Napoleonas jam pavedė sukurti paminklą prancūzų kariuomenės žygiams atminti.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal jo projektus pastatyta:

Commons-logo.svg Vikiteka: Jean Chalgrin – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]