Tomislavgradas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Tomislavgradas
bosn. Tomislavgrad, serb. Томиславград
   Zastava općine Tomislavgrad.gif   
Kralj-Tomislav09424.JPG
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Bosnijos ir Hercegovinos vėliava Bosnija ir Hercegovina
Autonomija Bosnijos ir Hercegovinos federacija Bosnijos ir Hercegovinos federacija
Savivaldybės prezidentas Ivan Vukadin
Gyventojų (2013 m.) 5 760
Plotas 9,25 km²
Tankumas (2013 m.) 623 žm./km²
Pašto kodas 80 240
Commons-logo.svg Vikiteka Tomislavgradas

Tomislavgradas (bosn. Tomislavgrad, serb. Томиславград, prieš tai – Duvno) – miestas ir savivaldybė vakarų Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bosnijos ir Hercegovinos Federacijoje, Dešimtajame kantone. 38 km nuo Livno, 88 km nuo Mostaro, 162 km nuo Sarajevo, 161 km nuo Bania Lukos, 91 km nuo Splito. Miesto pavadinimas reiškia 'Tomislavo miestas'. Iki 1928 m. buvo žinimas kaip Duvno. 2013 m. duomenimis, mieste gyveno 5 760 gyventojai, savivaldybės teritorijoje 33 032 žmonės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VII a. šioje vietovėje apsigyveno kroatai, o vietovė buvo pervadinta į Županjacą. Pasak kronikų, šiose vietovėse kunigaikštis Budimiras priėmė popiežiaus Stepono II ir Bizantijos imperatoriaus Konstantino V pasiuntinius. Manoma, kad 925 m. čia buvo karūnuotas karalius Tomislavas.

Duvno laukas su Županjaco miestu buvo Kroatijos karalių žinioje iki XIII amžiaus antrosios pusės, kai atiteko didikų Šubičių šeimai.

Iki 1320 m. Duvnas buvo Kroatijos Karalystės dalis, kai Bosnijos banas Steponas II atėmė žemę iš Šubicų ir įtraukė ją į Bosnijos banatą. Duvnas kartu su Livno ir Glamočiu tapo Vakarų regionų dalimi, Bosnijos Banato provincija. Tačiau Vakarų regionų gyventojai nesitapatino su Bosnijos karalyste. Po to, kai karalius Tvrtko 1357 m. atidavė Zachlumijos teritoriją į vakarus nuo Neretvos upės Vengrijos ir Kroatijos karaliui Liudvikui I, Duvnas tapo pietvakarine jo karalystės dalimi Kroatijos karalystės link. Vėlesniais metais dėl šio pasienio regiono kildavo ginčai. 1404 m. karalius Ostoja atidavė Duvną ir Glamočių valdyti kunigaikščiui Klešičiui. Apie 1444 m. Duvnas tapo Šventosios Savos kunigaikštystės kunigaikščio Stjepan Vukčić Kosača nuosavybe. Kitados šis asmuo buvo vienas galingiausių ir įtakingiausių Bosnijos ponų.

1477 m. Duvną užkariavo osmanai, įkūrę Duvno nahiją ir įtraukę ją į Hercegovinos sandžaką. Ji tapo Fočos Kadiluko dalimi.

Duvnas liko Osmanų valdžioje iki 1878 m., kai Austrija ir Vengrija okupavo Bosniją ir Hercegoviną.

Miestelėnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]