Pereiti prie turinio

Tomas Arūnas Rudokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tomas Arūnas Rudokas
Gimė 1966 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Mirė 2012 m. gegužės 14 d. (46 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinėse
Tėvas Vytautas Rudokas[1][2]
Vaikai 3 sūnūs[1][2]
Veikla poetas, rašytojas

Tomas Arūnas Rudokas (1966 m. balandžio 4 d. Vilniuje2012 m. gegužės 14 d. ten pat) – Lietuvos poetas, prozininkas.[3]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. baigė mokyklą.[4] Mokėsi Vilniaus 22-ojoje vidurinėje mokykloje, po aštuonių klasių baigimo perėjo į vakarinę mokyklą Šopeno gatvėje.[5]

Nuo 1989 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.[4]

Poetą pažinojusių atmintyje jis buvo sudėtinga, maištaujanti asmenybė, nesugebėjusi prisitaikyti prie supamos realybės, nepriėmusi kapitalizmo primesto gyvenimo būdo. Vietoj to jis pasirinko bohemišką gyvenimą, pvz., demonstratyviai neieškojo darbo kaip nepageidaujamo. Nuo buvusių žmonų susilaukė trijų sūnų. Už alimentų nemokėjimą buvo nuteistas ir sėdėjo Kybartų pataisos darbų kolonijoje.[3][1][2][6]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrinių rankraščius rengė su spausdinimo mašinėle arba rašė ranka – principingai nesinaudojo kompiuteriu.[3] Tiek prozos personažai, tiek lyrinis jo eilėraščių herojus mažai tesiskyrė nuo paties autoriaus gyvenimo būdo. Tai miesto gatvėse gyvenimo mokyklą praėjęs, besiblaškantis, ne atstumtas, bet vienišas ir tuo besidžiaugiantis žmogus. Ankstyvojoje prozoje galima atsekti jo maršrutus Vilniuje, jam svarbias, jau nebeegzistuojančias vietas.[7]

T. A. Rudokas buvo produktyvus kūrėjas. 1986 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Labanaktis, naktie“. 1988 m. pasirodė jaunimo tarpe didelio populiarumo susilaukęs romanas „Autodafė“ (išleistas dideliu tiražu). Paskutinis jo darbas – 2010 m. pasirodęs poezijos rinkinys „Gimnastika visiems“. Čia daug jaunatviško slengo, prisiminimų apie mokyklą, klasiokus, „užklasinio“ gyvenimo bakchanalijų.[8]

2016 m. išleista ankstyvosios prozos rinktinė „Nors kelio nėra“ su tekstais, parašytais gatvės kalba, tačiau išlaikančiais aukštosios prozos stilių. Į ją įtrauktas 1999 m. parašytas apsakymas „Kelyje“, simboliškai užbaigiantis ankstyvąjį kūrybos laikotarpį. Čia skausmingai ieškoma savo gyvenimo kelio, o tai pažįstama iš Džeko Keruako kultinio romano „Kelyje“. Ši rinktinė primena ankstesnį, kelio vis dar ieškantį autorių. Tuo tarpu vėlyvasis T. A. Rudokas – neradęs kelio ir tapęs persona non grata ne tik Vilniaus kavinėse, bet ir literatūriniame pasaulyje.[9]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Labanaktis, naktie: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986
  • Žūt būt: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Autodafė: romanas. – Vilnius: Periodika, 1988.
  • Nežemiška žemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.
  • Saksofonistas: apysakos. – Vilnius: UAB „Rimas“, 1992.
  • Poetas ir prostitutė: romanas. – Kaunas: Europa, 1994.
  • Žvėris eina miegoti: novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996.
  • Naktis be taisyklių: 19 eilėraščių su faksimilėmis. – Vilnius: BSPB, 1997.
  • Lakštingalų liežuvėliai: lietuviški haikai. – Vilnius: Knygos skrydis, 2003.
  • Vėjo brolis: eilėraščiai. – Vilnius: Neometa, 2006.
  • Pornomūza: romanas. – Kaunas: Kitos knygos, 2007.
  • Nors kelio nėra: ankstyvosios prozos rinktinė. – Vilnius: Kitos knygos, 2016.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]