Thomas Cavendish

Thomas Cavendish
1620 m. T. Kavendišo graviūra
Gimė	1560 m. Trimlei Sent Martino k., Safolkas, Anglija
Mirė	1592 m. gegužės mėn. (~32 metai) Atlanto vandenynas
Tėvai	William Cavendish, Mary Wentworth
Veikla	jūrininkas, keliautojas, piratas
Organizacijos	Anglijos laivynas
Žinomas (-a) už	trečiasis jūrininkas, apiplaukęs pasaulį

Tomasas Kavendišas (Thomas Cavendish, ~1560–1592 m. gegužė) – Britanijos jūrininkas, keliautojas, piratas. Trečiasis žmogus, vadovavęs kelionei aplink pasaulį.

Tomasas Kavendišas buvo įstojęs į Kembridžo Corpus Cristi koledžą, bet jo nebaigė, gyveno švaistydamas šeimos turtus. 1585 m. prisijungė prie Volterio Ralio ekspedicijos į Šiaurės Ameriką, vadovavo vienam iš jo laivų „Elžbieta“. Kelionės metu pasižymėjo kaip navigacijos žinovas, prisidėjo apiplėšiant kelis ispanų uostus Karibuose.

Grįžęs į Angliją, Tomasas Kavendišas siekė pakartoti kito anglų jūrininko Frensio Dreiko kelionę aplink pasaulį. Tam jis sukaupė daug kartografinės medžiagos, konsultavosi pas žymų to meto matematiką, astronomą Tomasą Hariotą (Thomas Harriot). 1586 m. liepos 21 d. Tomasas Kavendišas išplaukė į Plimuto uosto su 3 laivų ir 123 žmonių ekspedicija. Trasa driekėsi tradiciniu keliu į Ameriką – palei Afrikos pakrantes, Žaliojo Kyšulio salas, tada kirto Atlanto vandenyną ir spalį pasiekė Braziliją. San Sebastiano salos pakrantėse ekspedicija papildė maisto atsargas, pailsėjo ir tęsė kelionę pietrytinėmis Pietų Amerikos pakrantėmis. Gruodžio 17 d. jis atrado patogią įlanką pietų Patagonijoje, kurią pavadino „Troškimų uostu“ (angl. Port Desire – dabar Puerto Deseadas). 1587 m. sausio 6 d. Kavendišo ekspedicija įplaukė į Magelano sąsiaurį ir jį įveikė tik per 46 dienas. Pakeliui aplankė merdėjusią ispanų koloniją Don Rei Felipę, kurią pavadino „bado uostu“ (Port Famine).

Tomas Kavendišas toliau plaukė į šiaurę vakarinėmis Pietų Amerikos pakrantėmis, plėšė ispanų uostus ir laivus. Vėliau apsistojo Gvajakilio įlankoje atsargoms papildyti ir laivams sutaisyti. Nors anglams pavyko prisiplėšti daug turtų, tačiau daug vyrų žuvo kovose ir nuo indėnų antpuolių. Vieną laivą jie turėjo apleisti, nes nebebuvo pakankamai žmonių jį valdyti.

Pasiekęs Šiaurės Amerikos krantus, Kavendišas ties Kalifornijos krantais užgrobė didžiausią kelionės laimikį – iš Manilos plaukusį laivą „Gran Santa Ana“, gabenusį 22 000 auksinių pesų ir 600 tonų brangaus šilko ir prieskonių. Be to, Kavendišas iš laivo paėmė du jūreivius, kurie gerai išmanė Filipinų ir Kinijos geografiją. Kita vertus, kilus ginčams dėl „Santa Anos“ turtų dalybų, dalis įgulos paskelbė maištą ir vienu laivu išplaukė atgal į Angliją.

Tomasas Kavendišas su likusiu laivu perplaukė Ramųjį vandenyną, 1588 m. sausio 4 d. pasiekė Vagių salas (Marianus), o iš ten Filipinus. Toliau kelionę tęsė per Prieskonių salas, Javą. Gegužę apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį, pakeliui link Europos aplankė Šv. Elenos salą. Iš ten, pasipildęs atsargų, rugsėjo 9–10 grįžo į Plimutą. Įplaukdamas į uostą, Kavendišas išpuošęs savo laivą ir įgulą prisigrobtais šilkais ir auksu.

Kavendišo kelionę nupasakojo vienas jo įgulos narių Frensis Petis. Jo pasakojimas pateko į 1589 m. Ričardo Hakliuto išleistą veikalą „Pagrindinės anglų tautos kelionės po jūras ir atradimai“ (The Principall Navigations, Voiages and Discoveries of the English Nation).

1591 m. Tomasas Kavendišas ir Džonas Deivisas išplaukė į kitą ekspediciją, kurios tikslas buvo rasti seniai ieškomą šiaurės jūrų kelią, kuriuo tikėtasi greičiau pasiekti Aziją. Šį kelią jie tikėjosi rasti plaukdami vakarinėmis Amerikos pakrantėmis. Ekspedicijai dėl audringų orų nesisekė rasti įplaukimo į Magelano sąsiaurį, įgula maištavo. Kavendišo ir Deiviso laivai atsiskyrė. Kavendišas nusprendė grįžti į Angliją, bet kelionėje buvo užpultas portugalų laivo. Keliautojas atsitraukė į Braziliją, bet vėl patraukęs į Angliją mirė kelionės metu.