Teodoras Daukantas
Teodoras Daukantas | |
---|---|
Gimė | 1884 m. rugsėjo 20 d. Sankt Peterburgas |
Mirė | 1960 m. balandžio 10 d. (75 metai) Buenos Airės, Argentina |
Veikla | Lietuvos politinis ir karinis veikėjas, brigados generolas |
Alma mater | 1943 m. Vilniaus universitetas |
Teodoras Daukantas (1884 m. rugsėjo 20 d. Sankt Peterburgas – 1960 m. balandžio 10 d. Buenos Airės, Argentina) – Lietuvos politinis ir karinis veikėjas, brigados generolas, 1936 m. laipsnis pakeistas, generolas leitenantas.
Daũkantas Teodoras 1884 09 20Sankt Peterburgas 1960 04 10Buenos Airės (1997 palaikai perlaidoti Karmėlavoje), Lietuvos politikas, diplomatas, karinis veikėjas. Brigados generolas (1936; pakeistas generolo leitenanto laipsnis, suteiktas 1928). 1903–18 tarnavo Rusijos kariniame laivyne. 1914 baigė Sankt Peterburgo karinę jūrų akademiją. 1922 grįžo į Lietuvą. 1922–24 Aukštųjų karininkų kursų Kaune mokslo dalies vedėjas. 1924–25 ir 1927–28 krašto apsaugos ministras. 1925–30 ir 1935–36 dėstė geografiją Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), 1941–43 Vilniaus universitete; docentas. 1926 Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkas. 1926–27 kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininkas. 1928–30 Valstybės Tarybos narys. Nuo 1930 Lietuvos generalinis konsulas Rio de Žaneire. Nuo 1932 įgaliotasis ministras Pietų Amerikai. 1936–39 jūrininkystės inspektorius Klaipėdoje.
1941 suimtas. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui išlaisvintas, per nacistinę okupaciją buvo Komiteto Vilnijai remti ir rezistencinio sąjūdžio Vieninga kova pirmininkas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 gyveno Argentinoje.
Gedimino 1 laipsnio ordinas (1928)
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1903–1918 m. tarnavo Rusijos imperijos kariniame laivyne. 1914 m. baigė Sankt Peterburgo karinę jūrų akademiją. 1919–1922 m. tarnavo anglų ir olandų prekybos firmose Kryme, Kaukaze ir Turkijoje, plaukiojo Juodojoje jūroje laivo kapitono padėjėju, kapitonu.[1] 1922 m. grįžo į Lietuvą. 1922–1924 m. Aukštųjų karininkų kursų Kaune mokslo dalies vedėjas. 1924 m. birželio 18 d. – 1925 m. rugsėjo 25 d. X ir XI ministrų kabineto ir 1927 m. rugpjūčio 9 d. – 1928 m. spalio 6 d. XIV kabineto Krašto apsaugos ministras. Su generolu V. Nagiu organizavo paruošiamąją jūrų mokyklą. 1926 m. gruodžio 24 d. – 1927 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininkas. 1928 m. brigados generolas, 1936 m. laipsnis pakeistas, generolas leitenantas.
1925–1930 m. ir 1935–1936 m. dėstė geografiją Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas). Paskaitose kėlė Baltijos jūros ir jūrininkystės svarbą Lietuvos valstybei. 1941–1943 m. Vilniaus universiteto docentas.
1928–1930 m. Valstybės Tarybos narys. 1930–1932 m. Lietuvos generalinis konsulas Rio de Žaneire, 1932–1935 m. įgaliotasis ministras Pietų Amerikai. 1936–1939 m. jūrininkystės inspektorius Klaipėdoje. Jo iniciatyva pagyvėjo jūrų skautų veikla.
1926 m. Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkas. 1930 m. leidinyje „Klaipėdos uostas“ nagrinėjo Klaipėdos uosto plėtros problemas, gilindamasis į technines, ekonomines, gamtines Klaipėdos uosto sąlygas.
1941 m. suimtas. Prasidėjus Vokietijos-TSRS karui išlaisvintas, per nacistinę okupaciją komiteto Vilnijai remti „Vieninga kova“ pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 m. gyveno Argentinoje. 1997 m. jo palaikai perlaidoti Karmėlavoje.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 51 p. ISBN 5-89942-585-7.
- ↑ Vidmantas Jankauskas. Teodoras Daukantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 530 psl.