Vaizdo kraštinių santykis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio 4:3)
Jump to navigation Jump to search

Vaizdo kraštinių santykis apibūdina proporcingą santykį tarp vaizdo pločio ir aukščio.[1] Jis nurodo ekrano vaizdo raišką, vaizdo įrašo kadrų dažnį ir pagrindines technines charakteristikas.

Paprastai vaizdo santykis išreiškiamas dvejais skaičiais, atskirtais dvitaškiu, pvz., 16:9; pirmas skaičius nusako plotį.[1] Kine filmai gali būti rodomi keliais skirtingais vaizdo santykiais, tuo tarpu televizijoje tėra du formatai 4:3 (praktiškai nebenaudojamas) ir 16:9 (arba 1,78:1), pastarasis dar taip pat naudojamas HD vaizdo įrašams įrašyti.

Penki įprastiniai vaizdo kraštinių santykiai
(visi pavaizduoti paveikslėliai atitinka pateiktą dydį)
72×54 4:3
81×54 3:2
96×54 16:9
100×54 1.85:1
129×54 2.39:1

Įprastiniai vaizdo kraštinių santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Televizija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 4:3 (tradicinė televizija)[2]
  • 16:9 (plačiaekranė televizija)[2]
  • 21:9 (plačiaekranė televizija)

Kinas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 16:9[2]
  • 2,39:1[2]
  • 1,85:1 (plačiaekraniai kino ekranai Amerikoje)[2]

(Skaitmeninė) fotografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palyginimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Du tos pačios įstrižainės vaizdo kraštinių santykiai:
4:3 (1.33:1)
16:9 (1.78:1)
  • Du tos pačios raiškos vaizdo kraštinių santykiai:
4:3 (1.33:1)
16:9 (1.78:1)
  • Du to paties aukščio vaizdo kraštinių santykiai:
4:3 (1.33:1)
16:9 (1.78:1)
  • Du to paties pločio vaizdo kraštinių santykiai:
4:3 (1.33:1)
16:9 (1.78:1)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]