NTSC

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Televizijos kodavimo sistemos pagal šalis; šalys, naudojančios (arba/ir naudojusios) NTSC sistemą, pažymėtos žaliai.

NTSC – analoginės televizijos spalvų kodavimo sistema, naudota daugelyje Amerikų šalių (išskyrus Braziliją, Argentiną, Paragvajų, Urugvajų ir Prancūzijos Gvianą), taip pat Mianmare, Pietų Korėjoje, Taivane, Japonijoje, Filipinuose ir kai kuriose Ramiojo vandenyno teritorijose.

Pirmasis NTSC standartas sukurtas 1941 m. 1953 m. buvo pritaikytas naudoti antrasis NTSC standartas, leidęs transliuoti spalvotą televiziją. NTSC buvo pirmoji plačiai naudota spalvoto transliavimo sistema ir dominavo iki 2010 m., kai buvo pradėta palaipsniui pereidinėti prie skirtingų skaitmeninių standartų, tokių kaip ATSC.

Techninė specifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NTSC kodavimo principas labai panašus į PAL, iš tiesų PAL buvo sukurtas pagal NTSC. NTSC, kaip ir PAL, naudoja kvadratūrinės amplitudės moduliavimo signalą. Perduodamo signalo fazės pasikeitimas nurodo tam tikro vaizdo taško atspalvį ir jo spalvų sodrumo dydį. Taigi menkiausias perdavimo fazės iškraipymas sąlygoja spalvų atspalvių pasikeitimus. Tačiau vektoriniame dažnyje šviesumo signalas yra daug mažesnis. Dėl to gali atsirasti spalvų iškraipymai.

Signalu per sekundę perduodama iki ~30 kadrų. Kiekviename kadre esti po 525 (486 matomas) horizontalias linijas. Vaizdo nešlio dažnis – 3,58 MHz, garso nešlio – 4,5 MHz. Vaizdas perduodamas atvirkštinės amplitudės moduliavimo būdu; garsas perduodamas dažnio moduliavimo būdu.

Skaitmeniniame pasaulyje NTSC paprastai reiškia 720 × 480 pikselių vaizdą, perduodamą 29,97 kadrų per sekundę greičiu.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]