Taylor Cub

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Taylor E-2 Cub
Gamintojas Taylor Aircraft Company Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Kūrėjas Clarence Gilbert Taylor
Pirmas skrydis 1930 m. rugsėjo 30 d.
Pagrindiniai naudotojai Lietuvos Šaulių sąjunga
Lietuvos aeroklubas
Nikaragvos KOP
Pagaminta vnt. 353
Vieneto kaina 1325-1475 JAV doleriai

Taylor Cub, Taylor J-2 Cub (angliškas terminas „Cub" gali būti verčiamas kaip „nerangus gyvūno jauniklis“) – lengvas vienmotoris turistinis lėktuvas, aukštasparnis monoplanas su spyriais, kurį XX a. ketvirtajame dešimtmetyje gamino JAV įmonė Taylor Aircraft Company. Šis orlaivis buvo labai sėkmingo lėktuvo „Piper J-3" pirmtakas. Vietą tokį lėktuvą (Reg. Nr. LY-LAB, pavadinimas „Žūsis") 1937-1940 m. naudojo Lietuvos aeroklubas, dar vieną, 1938–1940 m. - Lietuvos šaulių sąjunga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1930 m. „Taylor Aircraft Company" pradėjo gaminti metalinės vamzdinės konstrukcijos aukštasparnį lėktuvą su atvira kabina ir dviem vienas šalia kito esančiomis sėdynėmis, audiniu dengtu fiuzeliažu ir mediniais sparnais. Lėktuvui buvo planuojama naudoti 15 kW (20 AG) galios variklį „Brownbach Tiger Kitten", todėl lėktuvo pavadinimas „Cub“ buvo tam tikra asociacija su variklio pavadinimu („jaunasis tigras“). Pats modelis, gavęs indeksą „E-2", buvo penktoji jo autoriaus Klerenso Teiloro (angl. Clarence Gilbert Taylor) konstrukcija.

„Tiger Kitten" variklis pasirodė esąs per silpnas – pirmojo skrydžio metu lėktuvas pakilo vos į pusantro metro aukštį. Antruoju pasirinkimu tapęs 1930 metų spalio mėn. sumontuotas Salmson AD-9 radialinis variklis užtikrino pakankamai galios, tačiau pasirodė per brangus. 1931 m. vasario mėn. išbandytas trečiasis variklis – 28 kW galios Continental A-40, kuris ir buvo montuojamas į pirmuosius serijinius modelius. Dėl šio variklio patikimumo problemų 1934–1937 m. montuoti trijų cilindrų radialiniai varikliai Aeromarine AR-340 (modleis su tokiu varikliu gavo indeksą „F-2", buvo parduodamas už 1495 dolerius). Taip pat buvo pagamintas bent vienas modelis su pačios įmonės sukurtu varikliu T-40 (serijinis lėktuvo Nr. 149, indeksas – G-2, registracijos Nr. X14756). 1935 m. į lėktuvą pradėti montuoti ir 45 AG (34 kW) radiliniai varikliai Szekely SR-3-35 (indeksas H-2).[1]

Lėktuvas buvo sertifikuotas 1931 m. birželio 15 d. Nuo 1932 m. visi modeliai gaminti su uždara kabina.

1931 m,. buvo parduoti 22 vnt. šio modelio lėktuvų, pradavimo kaina siekė 1325 JAV dolerius. Iki gamybos pabaigos 1936 metais buvo parduota 320 lėktuvų, jų kaina kaina pakilo iki 1475 JAV dolerių.

Taylor E-2 Cub

1935 m. lėktuvo kūrėjui susipykus su įmonę nuo bankroto išgelbėjusiu investuotoju Viljamu Paiperiu (angl. William T. Piper), išėjus iš įmonės ir įkūrus naują – „Taylor-Young" (vėliau – „Taylorcraft“), jos pirmasis gaminys, gavęs pavadinimą Taylor-Young Model A (vėliau – „Taylorcraft A“) buvo lengvai modifikuotas „Taylor Cub" su pakeistu pilotų išsidėstymu – vietoje tandeminio susodinimo jame pilotai sėdėjo vienas šalia kito.

1937 m. „Taylor Aircraft“ tapo „Pier Aircraft“. Taylor Cub" pradėtas vadinti „Pipper Cub“, jo indeksas tpo J--3.3. 1941 metais JAV kariuomenė artilerijos ugniai koreguoti užsakė 40 „Cub" su 65 AG galios varikliais „Continental 0-170-3 „. Susilaukus teigiamų įvertinimų užsakya sbuvo padidintas dar 948 vnt. Jie gavo karinį indeksą „0-59 A“. Karinės versijos buvo su įstiklintu kabinos viršumi ir liemens dalimi už kabinos, kas pagerino matomumą. Vėliau užsakymas buvo dar padidintas 980 vnt. (modifiakcija L-4b), dar vėliau – 1801 vnt. (modifikacija L-4H), ir dar 1680 vnt. (modifikacija L-4J su keičiamo žingsnio propeleriu). L-4 pagrindu JAV armijai buvo pagaminta 250 triviečių (du mokiniai ir instruktorius) sklandytuvų TG-8.

Iš viso buvo pagaminti 14125 civilinės ir 5703 karinės vėlesnės „Taylor Cub“ modifikacijos.[2]

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taylor Cub

„Taylor Cub“ – dvivietis mišrios konstrukcijos aukštasparnis monoplanas.

Sparnas – medinis, stačiakampis suapvalintais galais, dviejų lonžeronų, paremtas dviem „V“ formos spyriais su nedideliu susukimu. Sparno karkasas sustandintas tarp lonžeronų sumontuotomis penkiomis sąramos ir keturiomis poromis atotampų. Kiekvienoje konsolėje – po dvylika medinių nerviūrų (vėlesniuose modeliuose – nerviūros iš aliuminio profilių). Profilis – Clark-Y. Sparnas dengtas drobe.

Liemuo suvirintas iš plonasienių plieno vamzdelių, dengtas drobe. Liemens formai išlaikyti ant karkaso sumontuoti lengvi stringeriai. Kabina uždara. Pilotų vietos viena už kitos. Skrendant vienam sėdima ant galinės sėdynės. Į kabiną patenkama per dešinėje pusėje esančias plačias duris, kurių apatinė pusė atsidaro į apačią, o viršutinė – į viršų. Prietaisų lenta tik priekinėje kabinoje. Montuoti tik patys būtiniausi prietaisai: greičio indikatorius, aukštimatis, kompasas, tachometras, cilindrų galvučių ir tepalo termometrai.

Uodegos plokštumos – metalinės, suvirintos iš plieno vamzdelių, tarpusavyje sustandintos atotampomis, dengtos drobe. Aukščio vairas nekompensuotas, posūkio – su ragine kompensacija.

Valdymas dvigubas, valdymo paviršiams vairalazdės judesys perduodamas plieniniais lynais.

Važiuoklė - fiksuota, su galiniu ratuku. Pagrindinė važiuoklė suvirinta iš plieno vamzdelių, su guminių lynų amortizacija.

Varikliai – trijų arba keturių cilindrų, oru aušinami, sukantys dvimentį medinį pastovaus žingsnio propelerį. Variklis atskirtas priešgaisrine pertvara. Tarp priešgaisrinės pertvaros ir prietaisų lentos – benzino bakas su mechanine kuro lygio matuokle.[2]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lakūnas P. Šaltenis ir skraidinamas svečias lėktuve „Taylor Cub“ prieš skridimą

1937 m. vieną „Taylor Cub" įsigijo Lietuvos aeroklubas. Lėktuvas įregistruotas numeriu LY-LAB ir gavęs pavadinimą „Žūsis", buvo naudojamas pradiniam pilotų mokymui.[3] Lietuvą okupavus SSRS jau 1940 m. liepos mėn. „Taylor Cub" kartu su kitais LAK lėktuvais ir sklandytuvais iš Kauno buvo nuskraidintas į Aukštagirį, netoli Vilniaus.[4]

1938 metų pavasarį Čikagos Dariaus ir Girėno aeroklubo vadovas Paulius Šaltenis pasiūlė nupirkti ir padovanoti Lietuvos Šaulių sąjungai lėktuvą. P. Šalteinis suorganizavo rinkliavą, lietuvių kolonijose ruošė aviacijos dienas, piknikus. Už surinktus 1650 dolerių buvo nupirktas naujas dvivietis „Taylor Cub“ su 37 AG varikliu. Lėktuvo atplukdymas į Klaipėdą kainavo dar 285 dolerius.

Lėktuvą planuota įteikti 1938 liepos 30 dieną Tautinės Olimpiados aviacijos dienos metu, bet nespėta. Šaltenis atvyko į Lietuvą rugpjūčio 4 d., o pats lėktuvas buvo atplukdytas tik rugpjūčio 10 d. Rugpjūčio 12 d. Paulius Šaltenis ir šaulių aviacijos būrio vadas Krasnickas lėktuvą parskraidino į Kauną, kur įvyko lėktuvo įteikimo iškilmės. Šaltenis buvo iškilmingai sutiktas, vėliau apdovanotas Šaulių Žvaigždės ordinu.

Lėktuvas pavadintas „Sakalu“. Tai buvo pirmas Šaulių sąjungos lėktuvas. Šaulių sąjungos aviacijos būryje šis lėktuvas dėl tvirtos konstrukcijos, gerų eksploatacinių savybių, pastovus ir lengvai valdomas, puikiai tiko jaunų lakūnų mokymui. Sklandytojai, Nidos sklandymo mokykloje įgiję „C“ piloto kvalifikaciją, jį labai greitai įvaldydavo.

1938 metų rugsėjo 30 dieną Aleksoto aerodrome į žeme riedantį „Sakalą“ tūpdamas atsitrenkė Antano Mikučio valdomas Karo aviacijos ANBO III. Skrisdamas trečią kartą savarankiškai, ir atidžiai stebėdamas priekyje skrendantį ANBO-51, kuris ruošėsi leistis pirma ANBO-III, jis ant gelsvos aerodromo žolės nepastebėjo geltono „Sakalo“, jį kliudė jį ir apsivertė. Šaulių sąjungos „Taylor Cub“ vėl skraidė po du mėnesius trukusio remonto.

Kartu su kitais trimis Šaulių sąjungos lėktuvais jis buvo laikomas LAK angare. 1939 metais Lietuvai atgavus Vilnių, Šaulių sąjungai buvo perduotas Aukštagirio aerodromas, ten buvo perkeltas iš šis lėktuvas. Sovietams okupavus Lietuvą šaulių sąjunga buvo panaikinta, o jos aviaciją norėta nacionalizuoti. Karo aviacijos viršininkas A. Gustaitis siekė, kad lėktuvai ir sklandytuvai būtų perduoti LAK. Tačiau LAK buvo perduoti tik sklandytuvai, kurie okupantų tikriausiai nedomino ir Aukštagirio aerodromas. 1941 metais Lietuvą okupavus Vokietijai išlikusį „Sakalą“ perėmė Vermachtas, kuris jį naudojo ryšiams bei mokymui.[2]

Techniniai duomenys (E-2)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E-2 F-2 H-2 J-2 J-3C-65
Gamybos metai 1931-1936 1935 1937 1940
Įgula 1
Keleivių 1
Ilgis 6,78 m
Sparno mojis 10,74 m
Aukštis 1,98 m
Sparno plotas 17,1 m2
Sparno proilgis 6,7
Svoris tuščio 252 kg
maksimali kilimo 440 kg
Greitis kreiserinis 100 km/val. (80 mylių į valandą, 70 mazgų)
maksimalus 113 km/val. (70 mylių į valandą, 61 mazgas)
kilimo 120 m/min
Skrydžio lubos 3700 m
Skrydžio nuotolis 290 km
Variklis tipas 4 cilindrų opozicinis (bokserio tipo) radialinis 3 cilindrų
modelis Continental A-40-2 Aeromarine AR-340 Szekely SR-3-35 Continental A40-4 Continental A65
Franklin 4AC-150
galia 28 kW (38 AG) 40 AG 45 AG (34 kW) 29 kW (40 AG) 50 AG

65 AG

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (EN) Boyne, Walter J., Handleman, Philip , The 25 Most Influential Aircraft of All Time, Rowman & Littlefield, 408 p. (ISBN 978-1-4930-2631-9 et 1-4930-2631-3, EAN 978-1493026319,
  • (EN) Bowers, Peter M. (1993). Piper Cubs. McGraw Hill. ISBN 0-8306-2170-9.
  • (LT) Stasys Čekanauskas prisimena... Mačiau paskutines Lietuvos aeroklubo dienas, Įrašė į diktofoną ir spaudai paruošė E.Jasiūnas 1971.X. 10, Plieno Sparnai Nr.4 Čikaga 1974 m.
  • (LT) Gamziukas, A., LIETUVOS AERO KLUBAS 1927-1940. TRUMPA LAK ISTORIJA, Konferencijos ''Aviacijos istorijos problemos Lietuvoje'' pranešimų tezės. - Kaunas, - 1986 m., ''Sparnai'' 1987 m. Nr. 2, Plieno sparnai.
  • (EN) Peter M. Bowers, Piper Cubs, Tab Books, coll. « TAB Practical Flying », 1993, 1 ed., 212 p. (ISBN 0-8306-2170-9 et 978-0-83062-170-5).
  • (EN) Chet Peek, The Taylorcraft Story, Norman, Oklahoma, États-Unis, Sunshine House, Inc., 1993, 1 éd., 220 p. (ISBN 0-943691-08-7, EAN 978-0943691084).
  • (EN) Paul Eden, Soph Moeng, The complete Encyclopedia of World Aircraft, London, Amber Books, Ltd., 2002, 1152 p. (ISBN 0-7607-3432-1 et 978-0-76073-432-2).
  • (EN) The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982–1985), Orbis Publishing, 1985.
  • (EN) Tony Holmes, Jane’s Vintage Aircraft Recognition Guide, London, Harper Collins, 2005, 493 p. (ISBN 0-00-719292-4).
  • (EN) H. F. King, John W. R. Taylor, Milestones of the Air : Jane’s 100 Significant Aircraft, New York, McGraw-Hill, 1969, 1 ed., 157 p. (ISBN 0-07-032207-4 et 978-0-07032-207-3).
  • (LT) Pleita, Juozas, Paulius ir „Sakalas", Plieno sparnai
  • (EN) „Szekely SR-3 LOld Rhinebeck Aerodrome
  • (EN) „The Piper Cub“ by Roger Guillemette, US Centennial of Flight Commission.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Szekely SR-3 LOld Rhinebeck Aerodrome
  2. 2,0 2,1 2,2 Pleita, Juozas, Paulius ir „Sakalas", Plieno sparnai
  3. Gamziukas, A., LIETUVOS AERO KLUBAS 1927-1940. TRUMPA LAK ISTORIJA, Konferencijos ''Aviacijos istorijos problemos Lietuvoje'' pranešimų tezės. - Kaunas, - 1986 m., ''Sparnai'' 1987 m. Nr. 2, Plieno sparnai
  4. Stasys Čekanauskas prisimena... Mačiau paskutines Lietuvos aeroklubo dienas, Įrašė į diktofoną ir spaudai paruošė E.Jasiūnas 1971.X. 10, Plieno Sparnai Nr.4 Čikaga 1974 m.