Tarutynė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Tarutynė
ukr. Тарутине
St. Peter & Paul church, Tarutyne, Odessa Oblast, Ukraine.jpg
Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė

Tarutynė
46°11′04″ š. pl. 29°08′58″ r. ilg. / 46.18444°š. pl. 29.14944°r. ilg. / 46.18444; 29.14944 (Tarutynė)Koordinatės: 46°11′04″ š. pl. 29°08′58″ r. ilg. / 46.18444°š. pl. 29.14944°r. ilg. / 46.18444; 29.14944 (Tarutynė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Odesos sritis Odesos sritis
Rajonas Tarutynės rajonas
Gyventojų (2019[1]) 5 866

Tarutynė (ukr. Тарутине) – miesto tipo gyvenvietė pietų Ukrainoje, Odesos srities pietvakariuose. Rajono centras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto ištakos siekia 1814 m.,[2] kai regionas atiteko 1812 m. Rusijos imperijai pagal Bukarešto taikos sąlygas.

Į ištuštėjusias teritorijas pradėjo keltis naujakuriai iš kitų regionų. Pirmieji kolonistai buvo vokiečiai.

Tartutynė tapo pirmąja vokiečių kolonija pietinėje Besarabijoje. Juos viliojo galimybė 50 metų nemokėti jokių mokesčių ir būti atleistiems nuo karinės tarnybos. Be vokiečių kolonistų nausėdijoje kūrėsi žydai, bei lenkai.

1856–1862 m. miestas atiteko Moldavijai, o 1862–1877 m. buvo Rumunijos teritorijoje. 1877–1917 m. valdė Rusijos imperija. 1918–1940 m. teritoriją okupavo Rumunijos karalystė. 1940–1941 m. laikinai regioną ir miestą užėmė sovietų kariuomenė.

1941 m. vasarą rumunai, padedami nacistinės Vokietijos, užgrobė miestą ir išlaikė jį iki 1944 m. savo valdžioje. Nuo 1944 m. miestas užimtas sovietų, vėliau prijungtas prie Ukrainos TSR.

1991 m. Ukraina paskelbė šalies nepriklausomybę, o miestas tapo Ukrainos dalimi.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1827 m. – 926 gyv. (678 vokiečiai, 248 lenkai)
  • 1904 m. – 4270 gyv. (3000 vokiečių, 1020 žydai)
  • 1966 m. – 4000 gyv.
  • 2001 m. – 6000 gyv.
  • 2015 m. – 6037 gyv.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Чисельність наявного населення України на 1 січня 2019 року. Державна служба статистики України. Київ, 2019. стор.57
  2. Тарутино // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.