Tartoko pelkė

Tartoko pelkė – pelkė, plytinti Prienų miesto pakraštyje, išsidėsčiusi Nemuno viršsalpinėje terasoje, iš šiaurinės pusės ją riboja mišku apaugę Nemuno slėnio šlaitai. Greta teka Nuotakos upelis (kairysis Nemuno intakas). Tai viena iš nedaugelio Lietuvos žemapelkių, susiformavusių šlaite. Siekiant išsaugoti šarmingą žemapelkę, įtraukta į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“. Pelkei suteiktas telmologinio draustinio statusas.

Tartoko pelkėje aptinkama nemažai retų rūšių: auga 2 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos gegūnių rūšys (baltijinė ir raudonoji), taip pat Lietuvoje labai reti daugiametis patvenis ir rusvasis vikšrenis (tai gausiausia jo augavietė Lietuvoje).

2010 m. birželį – rugpjūtį pelkės teritorijoje detalius tyrimus atliko ekologas Ž. Preikša. Paaiškėjo, kad čia gyvena kelios upinių bebrų šeimos, perėjo nendrinė lingė, pilkoji gervė ir paprastoji medšarkė. Žiemą prie upokšnių kartais užklysta tulžiai. Paukščių gausa Tartoko pelkė nepasižymi, didžiuma jų – pievų ir krūmynų rūšys. Peri šarkos, nendrinės ir geltonosios startos, pilkosios ir ankstyvosios pečialindos, kikiliai, karetaitės, didžiosios zylės, pieviniai kalviukai, kiauliukės, beržuose aptikta remezos lizdų.

Tarybiniais laikais teritorija buvo atvira, vėliau, nutraukus ūkinę veiklą, ji apaugo krūmais ir nendrėmis.

Siekiant atgaivinti pelkę ir aplinkines šlapias pievas, pelkėje buvo atliekami gamtotvarkos darbai (kertami krūmai, šienaujamos nendrės). Tai lėmė, kad pelkėje apsigyveno pempės, perkūno oželiai, perėjimo metu buvo stebimi ir raudonkojai tulikai (reta ir saugoma rūšis). Be to, aptiktos dvi naujos saugomos augalų rūšys – dvilapis purvuolis (įtrauktas ir į Europos Sajungos saugomų augalų sąrašą) ir riestasis ktenidis. Teigiama, kad pastebima melvenynų, viksvynų atsikūrimo tendencija (laikoma, kad pastarieji vertingesni gamtiniu požiūriu, jie pasižymi didesne rūšių gausa).