Tarmių tęstinumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamą tarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos.

Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas (lot. continuum 'besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčią tarmių tąsą, seką.[1] Tokiu būdu dvi gretimos dviejų kalbų tarmės tarpusavyje gali būti artimesnės, nei standartizuotos bendrinės kalbos.[2] Tarmių tęstinumo klausimas svarbus lyginamojoje kalbotyroje.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]