Talačynas

Talačynas blrs. Талачын, rus. Толочин

Bažnyčia

Talačynas 54°24′32″š. pl. 29°41′38″r. ilg. / 54.409°š. pl. 29.694°r. ilg. / 54.409; 29.694 (Talačynas)Koordinatės: 54°24′32″š. pl. 29°41′38″r. ilg. / 54.409°š. pl. 29.694°r. ilg. / 54.409; 29.694 (Talačynas)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Talačyno rajonas

Gyventojų (2022)	9 823

Pašto kodas	211070

Talačýnas ^[1] (blrs. Талачын; arba Toločinas, rus. Толочин) – miestas šiaurės rytų Baltarusijoje, Vitebsko srityje, prie Drutės upės. Talačyno rajono centras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą paminėtas 1433 m., priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1772 m. įvyko pirmasis ATR padalijimas, po kurio Talačynas buvo atskirtas į dvi dalis, kurias skyrė Drutės upė: rytinė dalis kairiajame upės krante atiteko Rusijos imperijai ir vadinosi Senasis Talačynas (arba Rusų Talačynas), o vakarinė miestelio dalis dešiniajame krante liko LDK ir vadinosi Naujasis Talačynas (arba Užupio Talačynas). 1793 m. ir Naujasis Talačynas atiteko Rusijai. XIX a. šie miesteliai buvo skirtingose Mogiliavo gubernijos apskrityse – Senasis Talačynas Oršos apskrityje, Senojo Talačyno valsčiaus centras,^[2] o Naujasis Talačynas – Siano apskrityje, Talačyno valsčiuje.^[3] XIX–XX a. sandūroje miesteliai susijungė. 1955 m. Talačynui suteiktos miesto teisės.^[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Tołoczyn (3) Stary. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 367 psl. (lenk.)
↑ Tołoczyn (2) Nowy. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 367 psl. (lenk.)
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 430

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Tołoczyn (3) Stary. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 367 psl. (lenk.)

[3] Tołoczyn (2) Nowy. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 367 psl. (lenk.)

[4] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 430

[1]

[2]

[3]

[4]