Šiaurės Sibiro žemuma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Šiaurės Sibiro žemuma (rus. Северо-Сибирская низменность) arba Taimyro žemuma – žemumų sritis Rusijoje, šiauriniame Sibire. Driekiasi rytų-vakarų kryptimi ~1400 km tarp Jenisiejaus ir Olenioko upių žemupių. Plotis iki 600 km. Pietuose remiasi į Vidurinio Sibiro plokščiakalnį, šiaurėje – į Byrangos kalnus ir Laptevų jūrą. Vyrauja pailgų skliautagūbrių reljefas (aukštis iki 300 m) su visur išplitusiais soliflikciniais amžinojo įšalo dariniais. Daugybė ežerų (ypač termokrastinių) ir pelkių. Didžiausias ežeras – Taimyras. Žemumą kerta Piasinos, Chatangos, Anabaro, Chetos, Taimyros ir kt. upės. Tundra ir miškatundrė mainosi su maumedžių retmiškiais. Naftos, gamtinių dujų, akmens anglies telkiniai[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 382 psl.