Tėrvetės gamtos parkas

Tėrvetės gamtos parkas (latv. Tērvetes dabas parks) − Tėrvetėje (Latvija), 1000 ha miško teritorijoje, esantis parkas. Latvijos rašytojos Anos Brigaderės muziejus po atviru dangumi ir istoriškai svarbi žiemgalių gyventa teritorija.

Gamtos parko istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958 m. Tėrvetės eigulys Mikelis Kliavinis dabartinio Iršių sodo vietoje įrengė pirmus A. Brigaderei dedikuotus pėsčiųjų takus. 8-ojo dešimtmečio pradžioje skulptorius Krišjanis Kugra pastatė kelias A. Brigaderės pasakų veikėjų ąžuolo skulptūras. Nuo 2000 m. parką prižiūri AB „Latvijos valstybiniai miškai“.

Lankytinos parko vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejus „Sprīdīši“ − A. Brigaderės kūrybos muziejus;
Tėrvetės istorijos muziejus;
Tėrvetės piliakalnis;
XIV a. Ordino pilies griuvėsiai;
Švedų kalnas (Šventasis kalnas);
Kalnamuižos bažnyčia;
Molio skardis;
Gulbių ežeras ir Tėrvetės upė;
A. Brigaderės pasakų vietos (Pasakų miškas ir Nykštukų miškas − medinių skulptūrų parkai, Anelės kalnas, Iršių sodas ir kt.).

Tėrvetės piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėrvetės piliakalnis yra dešiniajame Tėrvetės upelio krante. Kalva 19 metrų aukščio, viršuje suformuotos pilies ir pilies apylinkių įdubos. Piliakalnis datuojamas XIII a. Aplink piliakalnį iš vakarinės pusės buvo išsidėstęs maždaug 9,5 ha ploto senamiestis. XIII a. pradžioje vieną didžiausių įtvirtinimų Latvijos teritorijoje valdė žiemgalių kunigaikštis Viesturas, XIII a. antroje pusėje – Nameisis. 1272 m. Tėrvetę užėmė kryžiuočiai. Žiemgaliams teko septynerius metus taikstytis su kryžiuočių sąlygomis, kol galų gale valdant Nameisiui jie buvo išvaryti. Tėrvetės piliakalnis – vienas įspūdingiausių Vakarų Žiemgalos piliakalnių.

XIV a. Ordino pilies griuvėsiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1339 m. Livonijos ordinas Tėrvetėje pastatė mūrinę pilį, kurią žiemgaliai kartu su lietuviais sugriovė 1345 m. Vėliau pilis perstatyta pagal Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščių pageidavimus.

Švedų kalnas (Šventasis kalnas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventasis kalnas – buvusi žiemgalių pagoniška šventvietė. 1285–1286 m. kryžiuočiai ant šio kalno pastatė pilį. Po žiemgalių antpuolio pilis neteko reikšmės ir vokiečiai ją išardė. Šiaurės karo metu ant šio kalno buvo įsikūrusi švedų karaliaus Karolio XII kariuomenė, nuo ko ir kilo Švedų kalno pavadinimas.