Sufražistės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Feminizmas
Sufražisčių paradas Niujorke 1917 m.

Sufražistės (pranc. suffragettessuffrage 'rinkimų teisė') – moterų judėjimo, reikalaujančio suteikti moterims rinkimų teisę, dalyvės, kovotojos už moterų teisę balsuoti.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jos buvo geriausiai istorijoje žinomos kovotojos už moterų lygias teises. Judėjimas buvo paplitęs XIX a. antroje pusėje - XX a. pr., daugiausia Didžiojoje Britanijoje, Vakarų Europoje, JAV. Jos organizavo taikias pilietinio nepaklusnumo akcijas, mitingus, paradus. Po Pirmojo pasaulinio karo daugelyje šalių moterims gavus rinkimų teisę, šis judėjimas išnyko.

Pirmosios moterų rinkimų teisę gavo Naujojoje Zelandijoje (1893 m.), Australijoje (1902 m.), Suomijoje (1906 m.). Vėliausiai ši teisė tarp Europos šalių įgyvendinta Šveicarijoje (1971 m.), Portugalijoje (1974 m.), Lichtenšteine (1984 m.).

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Feminizmas Lietuvoje atsirado XIX a.‌ pab. – XX a. pr., tada buvo pradėta kalbėti apie lygias moterų ir vyrų teises. Tuo metu feministės buvo vadinamos sufražistėmis ir kovojo už moterų rinkimų teisę. Garsiausios to meto Lietuvos sufražistės buvo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ona Mašiotienė, Felicija Bortkevičienė,[2] nuosekliai kovojusios už lygias teises. Lietuvoje organizuotas moterų judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905, kai Vilniuje susikūrė pirmoji moterų organizacija – Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti. Susivienijimo tikslas buvo kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Pagrindinis sufražisčių tikslas buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]