Moterų rinkimų teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sufražistės 1912 m. JAV.

Moterų rinkimų teisė – teisė moterims balsuoti ir kelti savo kandidatūras rinkimuose. Moterys, kovojančios už šią teisę, vadinamos sufražistėmis. Jų judėjimai prasidėjo XIX a. viduryje Europoje ir JAV. Pirmoji valstybė, pripažinusi moterų rinkimų teisę, buvo Naujoji Zelandija, tai padariusi 1893 metais. Šiuo metu moterys dalyvauti rinkimuose gali beveik visose pasaulio šalyse.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji sufražisčių judėjimai atsirado XIX a. ketvirtame dešimtmetyje Norvegijoje, penktajame dešimtmetyje – Prancūzijoje ir JAV, šeštajame – Anglijoje ir Švedijoje. Tuo metu balsavimo teisė Europoje ir JAV buvo suteikta tam tikrus amžiaus ir turto reikalavimus atitinkantiems vyrams, kai tuo tarpu moterys, nors ir aktyviai dalyvavusios politinėje veikloje vietiniame lygmenyje, nebuvo pripažįstamos kaip pilnaverčiai piliečiai, galintys balsuoti rinkimuose. Vieni aktyviausių sufražisčių judėjimų egzistavo Anglijoje ir JAV. XIX a. antroje pusėje šiose šalyse jos išsikovojo teisę balsuoti vietiniuose rinkimuose, tačiau universali rinkimų teisė buvo pripažinta tik po Pirmojo pasaulinio karo, atitinkamai 1920 ir 1928 metais. Anksčiausiai rinkimų teisė buvo suteikta Naujojoje Zelandijoje (1893 m.), Australijoje (1902 m.), Rusijos imperijos sudėty esančioje Suomijoje (1906 m.), Norvegijoje (1913 m.), Danijoje ir Islandijoje (1915 m.) Nemažai Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva (1918 m.), rinkimų teisę moterims pripažino tarpukario metais. Šią teisę palaikė, o vėliau ir konstitucijose įteisino, daugelis už nepriklausomybę kovojusių judėjimų Afrikoje po Antrojo pasaulinio karo. Paskutinės Europos šalys, suteikusios moterims rinkimų teisę, buvo Šveicarija (1971 m.) ir Lichtenšteinas (1984 m.)[1]

Opozicija[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. sufražistėms oponavusieji teigė, kad moterys ir vyrai yra iš esmės skirtingi, todėl turi užsiimti skirtingomis veiklomis. Buvo manoma, kad moterys neturi reikiamų savybių dalyvauti viešojoje (politinėje) veikloje, arba kad rinkimų teisės suteikimas sugriautų nusistovėjusią tvarką, sukeltų chaosą. Nors šie argumentai laikomi diskredituotais daugumoje šalių, diskusija dėl moterų dalyvavimo rinkimuose tebesitęsia kai kuriose islamiškose valstybėse. XX a. antroje pusėje rinkimų teisė moterims buvo suteikta tokiose šalyse kaip Libanas, Sirija, Jemenas ir Jordanija, o XXI a.Bahreine, Kuveite ir JAE, tačiau išlieka apribota Saudo Arabijoje.[2]

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Sufražisčių judėjimas Lietuvoje atsirado XIX a.‌ pab. – XX a. pr. Garsiausios jo atstovės buvo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ona Mašiotienė, Felicija Bortkevičienė,[3] nuosekliai kovojusios už lygias teises. Lietuvoje organizuotas moterų judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 m., kai Vilniuje susikūrė pirmoji moterų organizacija – Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti. Susivienijimo tikslas buvo kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Pagrindinis sufražisčių tikslas buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bonnie G. Smith. The Oxford Encyclopedia of Women in World History, Vol. 4. Oxford University Press, 2008, p. 170-172
  2. Bonnie G. Smith. The Oxford Encyclopedia of Women in World History, Vol. 4. Oxford University Press, 2008, p. 172
  3. http://www.studentuera.lt/index.php/naujienos/a/aktualijos/1318-feminizmas-ne-keiksmaodis Giedrė Purvaneckienė: feminizmo atsiradimas Lietuvoje