Sudano pilietinis karas (nuo 2023)
|
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
| 2023 m. Sudano susirėmimai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: 2019–2023 m. neramumai Sudane | |||||||
.svg) Karinė padėtis 2023 m. balandžio 29 d. Sudano karinių pajėgų kontroliuojamos teritorijos Sukarintų greitojo palaikymo pajėgų kontroliuojamos teritorijos | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Palaikymas: | Palaikymas: | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Pajėgos | |||||||
|
| ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Bent 1800 žuvę ir 5100 sužeisti[3][4][5][6] | |||||||
.svg){kind=small}
Sudano pilietinis karas – pilietinis karinis konfliktas, kilęs 2023 m. balandžio 15 d. Sudano teritorijose. Susirėmimai kilo tarp Sudano karinių pajėgų ir Sukarintų RSF pajėgų. Smurtas kilo šalies kariniam vadovui ir RSF vadui nesutariant dėl ketinimų integruoti RSF į kariuomenės gretas. Ši integracija laikoma pagrindine sąlyga, siekiant vėl Sudane perduoti valdžią civilinei vyriausybei.[7]
Priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2019 m. balandžio 11 d. įvyko karinis perversmas. Sudano prezidentas Al-Baširas buvo nuverstas, o jį pakeitė Laikinoji karinė taryba, kuri birželio 3 d. įvykdė Chartumo žudynes, per kurias žuvo daugiau nei šimtas žmonių. Po kelių mėnesių Laikinoji karinė taryba ir „Jėgos už laisvę ir pokyčius“ susitarė dėl konstitucijos projekto ir įteisino pereinamąjį laikotarpį. 2019 m. rugpjūtį ir rugsėjį Laikinoji karinė taryba perdavė vykdomąją valdžią Sudano Suvereniteto Tarybai, o teisinę – Nemat Abdulach Chair, pirmajai Sudano aukščiausiojo teismo teisėjai. 2021 m. karinių pajėgų vadas Abdelfatachas al Burhanas ir sukarintų pajėgų vadas Mochamedas Hamdanas Dagalo surengė karinį perversmą bei perėmė šalies valdžią.[8]
2023 m. balandžio 15 d. smurtas prasiveržė šalies kariniam vadovui Abdelfatachui al Burhanui ir sukarintų pajėgų vadui Mochamedui Hamdanui Dagalo nesutariant dėl ketinimų integruoti RSF į kariuomenės gretas. Ši integracija laikyta pagrindinio siekio vėl perduoti valdžią Sudane civilinei vyriausybei dalimi.[9] Tą pačią dieną M. H. Dagalo išplatino pranešimą, kuriuo teigė, jog jo kovotojų tikslas yra užimti visas kariuomenės bazes, bei paragino gyventojus sukilti prieš karinę vyriausybę.[9]
Eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balandžio 15 d.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukarintos RSF pajėgos pradėjo neskelbtas karines atakas, nukreiptas prieš Sudano karinių pajėgų bazes visoje šalyje.[10][11] Apie 12:00 vietiniu laiku RSF pajėgos paskelbė perėmusios Chartumo tarptautinį oro uostą, Merovio oro uostą, Obeido oro uostą ir Sobos miesto kontrolę. RSF pajėgos apšaudė daug objektų Šiaurės Darfūro regione.[12]
Atsakydamos Sudano karinės pajėgos smogė RSF bazėms bei uždarė visus šalies oro uostus.[13]
RSF pajėgos pirmąją dieną skverbėsi į Chartumo miestą, uždaryti keliai, įvesti kariniai patikros punktai. RSF taip pat užėmė nacionalinės televizijos Sudan TV būstinę ir nutraukė transliacijas apie karinius veiksmus.[14]
Balandžio 19 d.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balandžio 19 d. paskelbta apie karinių priemonių judėjimą iš Etiopijos teritorijos į Sudaną per tarpvalstybinę sieną.[15] Sudano karinės pajėgos skelbė atrėmusios Etiopijos tankus, šarvuočius ir ginkluotąsias sausumos pajėgas. Etiopijos kariniai padaliniai fiksuoti Al Fašagos regione, dėl kurio teisių Sudanas ir Etiopija jau kariavo ir anksčiau (2020–2022 m.)[16]
Balandžio 29 d. paskelbta, jog Etiopijos įsitraukimas į karinį konfliktą buvo dezinformacija ir Etiopijos karinės pajėgos konflikte nedalyvavo.[17][18]
Gegužės 12 d.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Derybų metu Džidoje, Saudo Arabijoje, abi pusės pasirašė susitarimus dėl transporto koridorių nuo karo bėgantiems civiliams bei pagalbos darbuotojams, bei susitarimą dėl draudimo naudoti civilius kaip gyvąjį skydą.[19]
Gegužės 31 d.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sudano karinės pajėgos nutraukė taikos derybas su sukarintomis RSF pajėgomis, nes RSF esą nesilaiko paliaubų įsipareigojimų.[20]
Nuostoliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per pirmąsias tris konflikto dienas tarp armijos ir sukarintų pajėgų RSF kovotojų žuvo apie 200 žmonių, dar maždaug 1800 buvo sužeisti. Jungtinių Tautų organizacija paskelbė dėl apšaudymų negalinti žmonėms suteikti pagalbos.[7]
Tarptautinės reakcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čadas – uždarė bet kokį judėjimą per Čado-Sudano sieną.[21]
Egiptas – uždarė bet kokį judėjimą per Egipto-Sudano sieną bei pasiūlė tarpininkauti derybose tarp konfliktuojančių pusių.[22]
Jungtinės Amerikos Valstijos – pasmerkė konfliktą ir paragino abi puses pradėti taikos derybas.[23]
Kanada – dėl neramumų uždaryta ambasada Chartume, įvesti įspėjimai norintiems keliauti į Sudaną.[24]
Pietų Sudanas – pasiūlė tarpininkauti derybose tarp konfliktuojančių pusių.[22]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Exclusive: Evidence emerges of Russia's Wagner arming militia leader battling Sudan's army
- ↑ „Factbox: Who are Sudan's Rapid Support Forces?“. Reuters. 13 April 2023. Suarchyvuota iš originalo 14 April 2023. Nuoroda tikrinta 2023-04-15. „Analysts estimate the force numbers about 100,000, with bases and deployments across the country.“
- ↑ „Sudan army chief open to negotiations - but says his troops will 'definitely' defeat paramilitary group“. Sky News.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link) - ↑ „مصادر طبية سودانية: مقتل 3 أطفال بعد سقوط قذيفة بالقرب من منزلهم بمنطقة شرق النيل“ (arabų).
- ↑ Sudan ceasefire eases fighting as army denies rumors about deposed dictator Omar al-Bashir's whereabouts
- ↑ Sudan fighting in its 24th day: A list of key events
- ↑ 7,0 7,1 Blinkenas per pokalbį telefonu su Sudano generolais paragino nutraukti ugnį
- ↑ Sudane trečią dieną siaučiant kovoms, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 97
- ↑ 9,0 9,1 Per mūšius Sudane žuvo daugiau kaip 50 civilių
- ↑ Salih, Zeinab Mohammed; Igunza, Emmanuel (15 April 2023). „Sudan: Army and RSF battle over key sites, leaving 56 civilians dead“. BBC News. British Broadcasting Corporation. Suarchyvuota iš originalo 2023-04-15. Nuoroda tikrinta 2023-04-15.
- ↑ „Fighting broke out in Sudan between national army and RSF militiamen“. Sudan Tribune (amerikiečių anglų). 15 April 2023. Nuoroda tikrinta 2023-04-16.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „السودان.. اشتباكات عنيفة بين الجيش وقوات الدعم السريع (لحظة بلحظة)“. Al Jazeera (arabų). Suarchyvuota iš originalo 2023-04-15. Nuoroda tikrinta 2023-04-16.
- ↑ „استمرار الاشتباكات بين الجيش والدعم السريع بالخرطوم ومروي“. موقع دارفور٢٤ الاخباري (arabų). 15 April 2023. Suarchyvuota iš originalo 2023-04-15. Nuoroda tikrinta 2023-04-16.
- ↑ „WATCH: Gunshots heard on TV during Sudan news bulletin“. www.bbc.com/news (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2023-04-15. Nuoroda tikrinta 2023-04-16.
- ↑ عاجل (السُّوداني): الجيش يوقف غزواً إثيوبياً على الفشقة الصغرى ويُكبِّدهم خسائر Archyvuota kopija 2023-04-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Sudanese army deployed along the disputed border with Ethiopia“. Africanews.com. 15 December 2021.
- ↑ ايقاف القوات المسلحة لغزو إثيوبي للاراضى السودانية بالفشقة. الخبر غير صحيح ولم يحدث غزو بل حتى لم يحدث اشتباك بين القوات السودانية والاثيوبية ومتاسف على Archyvuota kopija 2023-04-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Will Ethiopia and Eritrea be dragged into Sudan’s complex war?
- ↑ Sudan conflict: Army and RSF agree deal to protect civilians
- ↑ Sudanese army suspends ceasefire talks
- ↑ Sudan: Army and RSF battle over key sites, leaving 56 civilians dead
- ↑ 22,0 22,1 „Egypt and South Sudan offer to mediate between Sudanese sides“. Aljazeera (anglų). 16 April 2023. Suarchyvuota iš originalo 16 April 2023. Nuoroda tikrinta 2023-04-16.
- ↑ Radford, Antoinette (18 April 2023). „Sudan fighting: Blinken says US diplomatic convoy fired upon“. BBC (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-18.
- ↑ Sudan travel advice