Strėvos pilis
| Strėvos pilis | |||
|---|---|---|---|
  Strėvos pilis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kaišiadorių rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Rumšiškių seniūnija | ||
| Naudotas | XIV a. | ||
| Registro Nr. | A306KP | ||
.JPG)
Medinė Strėvos pilis, dar žinoma Strawilissen, Streben vardais, stovėjo ant Lašinių piliakalnio (Rumšiškių sen., Kaišiadorių raj.), esančio Strėvos dešiniojo kranto kyšulyje, netoli jos santakos su Nemunu. Strėvos pilies vieta (Lašinių piliakalnis) pasiekiama iš kelio 188 Rumšiškės–Tadarava , Bartkūnuose pasukus į dešinę link Lašinių, ten pasukus į kairę (P) link sodybos, pro ją paėjus į P (mišką) 300 m (yra kairėje).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip minima Vygando Marburgiečio Teutonų ordino kronikose, 1348 m. kryžiuočiai pirmą kartą įsiveržė į Trakų kunigaikštystės gilumą, ir lietuviai pralaimėjo Strėvos mūšyje. 1348 m. buvo užpulta ir Strėvos pilis. Ji minima ir 1368 m., kai kryžiuočių buvo apgulta, užimta ir sudeginta. Daugelis iš pilį gynusių įgulos narių pasidavė, be to, daug vyrų ir moterų buvo užmušta. Pilis nusiaubta buvo neatsitiktinai – šio žygio metu buvo niokojamos žemės palei Nemuną ir Nevėžį, norint sutrukdyti lietuviams tvirtinti Kauną.
Pilis datuojama XIV a., užėmė apie 45x20 m dydžio plotą, pailgą PR–ŠV kryptimi, apjuostą medinėmis sienomis, kurių išorinėje pusėje buvo 20–30 m aukščio statūs šlaitai. ŠV krašte siena stovėjo ant 6 m aukščio pylimo. Čia išorinis status 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m pločio griovį, skiriantį pilies kalvą nuo toliau į ŠV esančios aukštumos. 0,2 ha plotą užėmė papėdės gyvenvietė.
Piliavietės lokalizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istoriografijoje pilies buvimo vieta vertinta nevienareikšmiškai. 1839 m. archeologas Teodoras Narbutas Strėvos mūšio vietą lokalizavo prie Žiežmarių. Ten pat arba Strėvininkuose spėjo buvus ir 1368 m. sudegintą Strėvos pilį. Šią nuomonę palaikė vėlesni istorikai. Strėvos pilis su Lašinių piliakalniu sutapatinta 1995 m. (pastarasis aprašytas 1975 m.).